Spontaniškumas - minios ganymo įrankis

Spontaniškumas - minios ganymo įrankis

Civilizacijos sistema nepateisino visų žmonijos lūkesčių. Ji nelikvidavo barbarizmo, o įvilko jį į „kultūros“ mantiją. Pasaulis ritasi, kaip ir ritosi, vis ten pat - nelaimingų žmonių glėbin. Nelaimėliai nemoka mąstyti ir planuoti laiko. Jų vizitinė - spontaniškumas. Valdymo sistema diegia: „Nemąstyk, linksminkis, gyveni vieną kartą, po tavęs - nors tvanas, pirk viską, balsuok už tą ir aną, gydykis, gerk ir laidokis“ Spontaniški žmonės – eksperimentinė žmonijos dalis.

Nesa - spontaniškumo motina

Nesąmoningas esamos sąmonės afektas Nesa yra nesubrendusiųjų lygis. Kas yra spontaniškumas? Tai Nesa dalis. Neplanuotas, neapgalvotas, neanalizuotas veiksmas, kurį lydi charakteringos emocijos. Spontaniškais trokšta būti tie, kurie buvo kontroliuojami, griežtai su jais elgiantis, žeminant, įsakinėjant, reikalaujant paklusti, fiziškai ir psichologiškai smurtaujant. Spontaniški, nes nuo vaikystės nemokinami mąstymą įvilkti į veiksmą. Gyvena taip, kaip gyvenasi. Minia susideda iš spontaniškų ... nulių.

Spontaniškumas dažniausiai pasireiškia tarp jaunimo. Paaugliai, negavę autoritetingo tėvų pavyzdžio, ragavę tik „auklėjimą“ pamokslais, švietimo įstaigose pakliuvę liguistų priklausomybių turinčiųjų mokytojų valdžion, puola į kitą kraštutinumą – spontaniškumą. Kas šauna į galvą, tą ir daro. Taip gyvena, kol "guma" įsitempia ir nutrūksta. Žmonės pamato, kad nieko neturi, nieko nemoka. Metų daug, o namų, verslo, automobilio, meilės nėra. Jie nebeturi savęs, nesupranta, ką veikti šiame pasaulyje.

Mylimas žmogus nėra spontaniškumas. Tai nuoseklus ėjimas viena kryptimi kartu. Santykių derinimui būtinas planavimas. Tik iš spontaniškumo susibarama. Spontaniškumas neleidžia būti patikimu, todėl neįmanomas ilgalaikis darbas. Vadinasi, nebus pastovių pajamų. Teks tenkintis atsitiktinais uždarbiais, bėgioti iš vienos vietos į kitą.

Būna, žmogus susimąsto ir suvokia spontaniškumo žalą. Jeigu ne per vėlu, gali susitvarkyti ir įsigyti bent pastogę ar sąskaitą banke. Užtrukus spontaniškumui, žmogus fiziškai tampa nebepajėgus ką nors keisti savyje, vadinasi, ir realybėje.

Stabilumas nesukuriamas vadovaujantis spontaniškumu. Egzistuoja seni vaikai, kuriems jau 30, 40, 60 ir t.t., nes jie vis dar spontaniški. Jaunimas negerbia suvaikėjusių senjorų todėl, kad nemato juose išminties ir užgyvento grožio.



Debošyrai

Man atrodo, kas skaitys straipsnį, tas ras save čia arba neras:) Aš neradau, nes verslas neleidžia suvaikėti:) Nepaplanuosi dienos - nuostolis :)
Tačiau duodamas nuorodą į šį straipsnį jau prisiklausiau replikų ir nuomonių iš debašyrų, laisvo oro direktorių. :) Kai jiems kaip pirštu į akį rėži tiesą, jie nė nemano pripažinti savo neprotingą elgseną, tačiau skuba kaltinti moteris dėl savos tinginystės. Tai tiek to komentaro :)


"Tobulybė" visada kaltina kitą

... deja, taip jau yra... daug vienišų vyrų lieka net su vaikais, nes moterys bėga, kaip nuo maro, bado ir karo... nuo tingaus ir nemokančio dirbti vyro. Įdomu, kad augindami dukras tokie "tėvai" skiepija joms nepilnavertiškumo kompleksą koliodami, žemindami, keikdami moteris, nes jos paliko juos, ir nė viena nenori susidėti su apkretusiu, alaus bačkutę besinešiojančiu, tinginiu vyru... Mergaitės auga praktiškia ligonėmis..., o vaikų teisės net nesidomi tokių spontaniškai gyvenančių tėvų psichika...Liūdna, bet... geriau žiūrėkite į tuos, kurie ne tik turi galvą, bet ir ja naudojasi :)))


Realybės korektorius
Nariams
Nauji nariai
  • IrBarvyde
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2019 Psichohileris. Visos teisės saugomos.