Šiandien daug žmonių, sukrėstų įvykiais visuomenėje ir pasaulyje, domisi, ką gi jiems daryti, kur eiti, kai eiti nebėra kur? Džiugu, kad daug žmonių renkasi ne savęs susinaikinimo kelią (alkoholį, tabaką ar nusikaltimus), o suka savo žmogiškųjų galių link; tačiau pasimeta tarp didelės mistifikuotos pasiūlos, žadančios žmonėms tiek dievų, tiek raganų, tiek „dvasinių“ mokytojų, tiek psichotroninių mokymų, gydymų.
Žinios duoda žmogui didesnes galimybes rinktis. Jeigu žmogus žino tik savo buto erdvę, tik savo kiemo ar kaimo zoną, tai toje erdvėje ir sukasi jo gyvenimas, pagal ten susiklosčiusias aplinkybes. Jeigu žmogus žino, kad egzistuoja miestai, šalys, kontinentai – jo mąstymas išsiplečia, jis užsinori sužinoti daugiau ir ima kurti galimybes išvykti, keliauti, pažinti: o kaip gi ten gyvena žmonės, kas gi ten vyksta. Tuo būdu žmogus, pažindamas pasaulį, keičiasi pats, nes plečia savo akiratį, sąmonę, nes joje telpa vis daugiau ir daugiau žinių ir galimybių. Taip yra su viskuo kur krypsta žmogaus dėmesys.
Koks bebūtų žmogus, kokias galias bevystytų, bet nežinodamas kur jis randasi, turėtų labai mažai galimybių pasirinkti. Pravartu studijuoti pasaulėdarą. Tarkim žmogus vysto savo kūną: sportuoja, grūdinasi, o pasirodo, kad jis amžiams yra įkalintas, tačiau, tai sužinojęs, žmogus pradeda mąstyti, kaip jam ištrūkti į laisvę, ir ieškodamas randa būdą, o išvystytas kūnas jam padeda pasiekti laisvę. O jeigu žmogus niekuo nesidomi, sunkiai dirba, badauja, ir tik savo gyvenimo gale sužino, kad visą gyvenimą miegojo ant vietos, kurioje buvo senelio paliktas auksas... tada jis gailisi, kad nesidomėjo savo giminės galimybėmis ir likimu, ką padarė jo anūkai: pasidomėjo ir rado... Naudinga ieškoti tikrosios praeities ir iš jos mokytis. Štai, ką reiškia noras žinoti.
Planinė kūryba
Yra posakis: o kad būčiau žinojęs...
Visuomenėje yra išsivysčiusi klaidinga ir pavojinga nuomonė, kad neįmanoma žinoti, kas bus. Tačiau daugybė žmonių žino ne tik, kas bus, bet ir kuria ateities įvykius. Lietuvos politikai kryptingai ir tikslingai vykdo aukštesnių šeimininkų įstatymus. Todėl puikiai žino, kas ir kaip bus kitą penkmetį. Tik naivūs žmonės mano, jog krizė atėjo netyčia...
Jeigu manote, kad ateities žinoti neįmanoma, tai tik todėl, kad neleidžiate sau plėsti savo pažinimą ir mąstymą. Jūs planuojate dieną? Ką veiksite? Kur eisite? Yra žmonės, kurie planuoja savaitę, mėnesį, metus, o yra tokie, kurie planuoja dešimtmečius ir net amžius. Tam, kuris planuoja tik savo dieną arba savaitę, atrodo neįmanoma, kad kažkas gali nuplanuoti dešimtmečius... Tačiau tai tik todėl, kad vienas patikėjo tuo, jog tai įmanoma ir daro tai, o kitas negali leisti sau patikėti ir mieliau renkasi žodį nesąmonė , kas ir reiškia, kad šio žmogaus sąmonėje nėra tokios galimybės. (bet tik todėl, kad jis pats neleidžia jai būti).. O kaip tau?
Štai kaip viskas paprasta. Pasirodo žmogaus sąmonė turi talpą, kuri ir apsprendžia: ką žmogus sugeba, o ką – ne. Tačiau tą sąmonės talpą galima plėsti, jeigu tik žmogus sužino, kad jis ją turi ir gali didinti. Bet vėl gi, jeigu tik jis neužsibrėš pats sau ribos žodeliu nesąmonė.
Mistika ar realybė?
Jeigu žmogus nusprendė plėsti savo sąmonę – sąmoningumą, lygį, tai jis pradeda ieškoti, kaip tai daryti.
Žmogaus organizmas - tobula konstrukcija, kurią teisingai naudojant ji pati save gydo, atstato ir yra tobulas minčių, vaizdų, ateities projekcijų imtuvas ir siųstuvas. O žmogaus sąmonė ir pasąmonė yra visas archyvas ir žinios. Užduok sau klausimą: tiki, kad turi galias tik turėtum jas išvystyti ir gali tai padaryti pats? Taip? Tada belieka pradėti užsiimti su savimi. Tačiau, jeigu šis kelias neįtikėtinas ir sunkus, tada žmogus gali mokytis iš kitų, tik čia atsiranda viena kliūtis: tikras ir netikras mokslas. Tikras mokslas kuria gerbūvį lengvai, paprastai, saugant planetos gyvybę. Netikras mokslas naikina, prievartauja žmogaus prigimtį, jausmus, gimdo agresiją. Tai du atpažinimo kriterijai, rodantys, kur eiti.
Koks mokytojas?
Jeigu jau žmogus renkasi mokytis ne iš savo gyvenimo, o iš mokytojo, jam būtina žinoti, kad mokytojas gali duoti tik tai, ką pats turi. Galiojai dėsniai, kurie niekada neklysta. Todėl paprasčiausias būdas pažinti tikras ar netikras yra mokytojas, tai akivaizdžiai pamatyti jį patį ir jo realius darbus, nes ką žmogus modeliuoja mintimis tas atsispindi materialioje tikrovėje.
Yra paprastas tiesos atpažinimas – akivaizdi realybė be interpretacijų ir yra tiesa. Visa kita yra subjektyvi realybė. Išmokite matyti tiesą, kuri yra akivaizdi. Lyginkite skelbiamą mokslą su tuo, ką jis turi ir ką daro. Jeigu renkatės Dievo pažinimą, prisiminkite, kad visi mokslai apie Dievą yra nemokami, ir jeigu už JĮ kas nors ima pinigus, tai jums parduoda melą, kuris visada yra gražiai įpakuotas, iliustruotas ir saldžiai apdainuotas, tik va naudos iš tokio mokslo pasauliui - jokios. Studijuokite prigimties modusus. Išmokite juos mintinai. Nustatykite savo prigimtį ir pažinkite jas žmonėse, su kuriais bendraujate. Žiūrėkite į šią informaciją kaip į priemonę kelti savo lygį. Bet kokia jūsų nuomonė yra jūsų veidas. Suvokę prigimtį jūs puikiai bendrausite su bet kokiu žmogumi, nes suprasite, kodėl žmonės yra prilipę prie savo klaidų ir problemų.