2011.10.5 Kaip tai tauru, kai artimas žmogus, matydamas, kad pats negali nuraminti mylimo, patyrusio netektį, ėmėsi priemonių ir padėjo jam.... Tik kai pamačiau akyse mažą švieselę, ir kai mano pašnekovą apėmė noras miegoti....po ilgo mudvienų pokalbio - aš nutariau atsisveikinti.... Šį rudens vakarą, pučiant tokiam stipriam rudeniniui vėjui, eidama iš šio žmogaus namų, aplankytų sielvarto, nutariau įrašyti šį podkastą... tikiuosi vėjas nelabai trukdys ir jums bus pakankamai gerai girdėti...