Myliu vedusį vyrą, gyvenu savanoriškoje kančioje

Myliu vedusį vyrą, gyvenu savanoriškoje kančioje

Kai meilė išeina – išsiskirti lengva taip pat, kaip nusivilkti paltą. Tačiau tik ne tam, kuris vis dar myli... Kodėl tai vadinama meile, jeigu tave paliko? Todėl, kad meilė turi juodąjį analogą. Baltas, juodas ir dryžuotas pasaulis? Ne. Tai nenoras rinktis vienos spalvos... Dryžuoti žmonės, dryžuoti jausmai tarp gėrio ir blogio, tarp džiaugsmo ir ašarų, tarp dievo ir jo priešingybių, tarp noro būti laimingu ir kančios. Žmogau, apsispręsk, kuo nori būti ir būk. Gyvenimas nėra begalinis. Gyvenimas gali staiga baigtis. Jeigu esi nelaimėliu, pažemintu, išduotu, nes tu „myli“ – tuomet susitaikyk su kančia, nes ji - tavo gyvenimo būdas.

Vedęs vyras ir meilužė - tai  nenusisekę santykiai. Jis negali išsiskirti, nes turtinga žmona po skyrybų paliks jį basą, todėl negali būti laimingu, nes nemyli žmonos. Belieka dulkinti ne savo paklodę:)

Jeigu nori laimingo gyvenimo, nesusitaikyk su nelaimėlio padėtimi. Arba priimk žmogų tokį, koks jis yra ir gyvenk jo sąlygomis laimingu arba kovok. Su kuo? Su savo paties kvailumu. Neleisk sau kentėti, savęs mulkinti, žeminti, kvailinti, išduoti save sau pačiam. Jeigu „mylimas10 metų seka pasakas: kaip kartu gyvensite, vis laukia paaukštinimo darbe arba nekilnojamo turto kainų pakilimo, kad galėtų parduoti namą ir nupirkti jūsų būsimus namus, ir su jumis susituokti, o pats naudojasi kitu lovos šildytuvu, tai susitaikyk, kad niekada nepatirsi pilnavertės santuokos. Taip, galbūt, išėjus į pensiją, kai jau vaikai užaugs, žmona praspirs ir verslas žlugs - jis ateis pas tave ir sakys: „Štai, aš atėjau pas tave, nes myliu“. Tačiau geriausi metai jau bus praėję, geriausios dienos, pirmos santuokos medus - išvarvėjęs. Ar tau to reikia? Atiduosi gyvenimą mainais už tikimybę, jog jis kažkada tave ves, ateityje?

Vedęs vyras ir meilužė

Ką daryti? Kaip išsivaduoti iš tokios negeros priklausomybės - nuo vedusių, santuokoje esančių ir kairėje besikraunančių prostatų baterijas? Kaip nutraukti meilę, kuri naudojasi jūsų kūnu, nervais, energija, be atgalinio ryšio, be abipusio atsidavimo santuokoje?  Atsakymų daug. Tik nei vienas nepadės. Nes čia kaip narkomanija, žmogus ne tik pats turi susivokti, kad juo naudojasi ir kad jam meluojama, bet ir pats save išgydyti. Gyvenimas visada ištiesia pagalbos ranką tam, kuris gelbėjasi. Aš galiu duoti daug patarimų, pamokų, kaip tai padaryti. Tačiau žinau, kad čia yra tik du variantai pasveikti: arba susitvarkai pats, arba giežtai vykdai „gydytojo“ nurodymus, kas ir atriš juodą mazgą. Teko kalbėtis su tokios „meilės“ aukomis, jos neįgalios gyventi laisvą gyvenimą. Manau, čia veikia liguistos kantrybės principas. Kuo ilgiau žmogus sugeba kentėti, tuo ilgiau jis kankinasi. Kentėti žmonės įpratinami nedarniose šeimose. Išsivysto ne tik kantrybė kančiai, bet ir gyvenimas be jos tampa... tuščias...

         



Navigacija
Nariams
Nauji nariai
  • IrBarvyde
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.