Moterų bėdos

Moterų bėdos

Baimė esanti santuokoje vienareikšmiškai rodo, kad egzistuoja despotizmas. Nesvarbu, kokia baimė: fizinio susidorojimo ar psichologinės prievartos. Baimė santuokoje, grasinimai, smurtas, yra psichikos liga, šeimos liga. Ją būtina gydyti. Jeigu esi despotas – gydykis. Ne žmoną auklėk, o pas psichiatrą kreipkis. Jeigu gyveni su despotu – gydykis: kreipkis į teisėtvarką, rink faktus, daryk video, garso įrašus, ir pateik juos policijai, rašyk pareikšimus, nes kas gali gyventi su despotu? Tik ligonis. Sveikų žmonių santykiuose jokia psichinė ar fizinė prievarta neįmanoma, kaip ir reikalavimai, pašiepimai, priekaištai. Bet koks panašus elgesys - sveikas žmogus duos atkirtį, statys idiotą į vietą, arba paliks tokį ligonį. Jis niekada nesusitaikys, nes psichiškai sveikam egzistuoja tik gerbtini santykiai. Vyras krenta į despotizmo liūną, nes bijo atsakomybės už save, už savo šeimą, ir yra dvasiškai silpnas. Tačiau turi norą, ką nors reikšti, vadovauti, bent jau kokiai moterytei.  

Labai lengva nieko nemąstyti ir klykti ant žmonos, vaikų, įsakinėti. Tada despotas jaučiasi gerai. Gydyti ligą - santykių problemą, despotas nenori. Jis mano esąs teisus, o dar ir mokytas, nes moka kontroliuoti, auklėti moterį. Todėl jis atmeta bet kokius patarimus mokytis elgtis su moterimi, su žmonėmis apskritai. Jis nepripažįsta, jog serga. Čia kaip alkoholizmas...

Despotas nemoka pozityviai kalbėti, nebent jam pritrūks sekso ar norės ką išpešti gražiuoju iš savo vargšės žmonos, tai pavaidins „gerą“. Prisimuilins, bet tik iki tol, kol gaus savo arba supras, kad negaus. Klykti, kritikuoti nepatenkintą žmoną, vaikus ir po to laimingam žiūrėti televizorių – jo normalus gyvenimas. Jeigu despoto niekas nesustabdo: nei vaikai, nei žmona, nei įstatymas ar tvirta kieno nors ranka, jis taip įpranta komanduoti, kad įgyja liguistą priklausomybę. Nieko nepašiepęs, neapšaukęs, nepastūmęs, niekam nesudavęs... blogai jaučiasi. Despotas jaučia, kad žmona ir vaikai jo bijo, klauso, o!!! Jaučia pasitenkinimą. Despotizmas auga vampyravimo energijos sąskaita. Jis maitinasi savo šeimos narių sveikata.

Seno kirpimo žmonės

Perspektyvūs žmonės nepakęs despotizmo. Senas, religinis mąstymas – despotizmo lopšys. Jie nenori ir nemoka mokytis naujų santykių. Dažniausiai despotizmas ateina iš tėvų, senelių, prosenelių. Lyg aidą jį atkartoja palikuonys. Kai kalbuosi su žmonėmis, randu jų elgesio programas tėvuose, seneliuose.

Aukos

Žmonės, kurių savigarba ir savivertė mindoma, naikinama nuo vaikystės, tendensijoje tampa despotų aukomis. Dažniausiai jie supranta, kas vyksta, bet nesipriešina. Pataikauja despotui iki mirties. Kitaip - neįgalūs.
Dar viena žiauri „vyriška“ išvada: jeigu vyras sudavė moteriai, tai smulkmena, nedarykite skubotų išvadų. Mat, „vyrai“ būna labai emocionalūs ir bobos priveda juos, nabagus, iki to, kad nebesusivaldo ir trenkia „mylimajai“ taip, kad ji kruvina griūna, ir įgyja baimės jausmą visam likusiam gyvenimui. Todėl, kaip teigia religiniai ar vyriškieji šeimų ekspertai, nereikia skubėti su skyrybomis, o suteikti vyrui galimybę „pasitaisyti“ ir kada nors užmušti moterį...

Pakėlęs ranką prieš silpnesnį - neturi dvasinės moralės, ir šeimos jau nebėra, nes ji neįmanoma su silpnapročiu. Kodėl jie gyvena su tokia, kurią tenka mušti ir kuri leidžiasi mušama? Todėl, kad kitokia - pasipriešins. Mušimas, psichinis teroras, prievarta, išprievartavimas, pasak tokių, religinių šeimų „ekspertų vyrų“ išvadose - vargšas yra ... vyras. Nesusivaldė, duokime jam šansą... tai padaryti kitą kartą.... O gal kada nors susivaldys? 

Ką jaučia išprievartauta, sumušta, pažeminta moteris, tokiems „dvasiniams“ ekspertams, nė motais... Kokios nors vedos ar raštai reikalauja būti kantriomis, vardan vaikų, vardan šeimos, kentėti teroristą, prievartautoją. Kai pasiklausau tokių šeimos „patarėjų“, apsuptų vargšių moterėlių, imu abejoti, kur esu, ar ne viduramžiuose.

Moteris pasakojo, kad jai vėl gi kažkoks šeimos ekspertas patarė klausyti vyro „prašymų, pageidavimų“, mat tada jis jos nemuš. Nes, ko gi ji tikisi, jeigu vyras prašo, prašo, o ji neduoda, nedaro... Bumt į nosį. Kitas patarėjas šeimos klausimais nepateisino mušimo, jeigu vyras girtas, bet va, jeigu blaivus ir žmona prisiprašė nepaklusnumu, tada galima daryti viską, ką nori, gi moteris nė žmogus... Ir moteris atsidūrė reanimacijoje, nes patikėjo šeimos „žinovu“, ir kentėjo, kol prisikentėjo iki invalidumo. Kažin ar tam šeimos patarėjui - religiniam psichologui, galvos neskauda dėl tokio „profesionalaus“ patarimo? Žinoma ne. Jis gi „vyras“... O jo dievo įstatymai aukštesni už Lietuvos įstatymus, ir leidžia mušti silpnesnius.
Žmonės, žiūrėkite, pas ką einate patarimų. Ar tik nėra jūsų psichologas ar patarėjas sektos ir religijos vadybininkas, ganantis jus, lyg avis?



Realybės korektorius
Nariams
Nauji nariai
  • IrBarvyde
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2019 Psichohileris. Visos teisės saugomos.