Mintys - našlaitės

Mintys, lyg našlaitės...

Yra daugybė žmonių, manančių, kad gyvybė planetoje įvyko hologramų pagalba, kurios buvo chaotiškai užmestos nežinomų proto brolių arba jų kūrėjų. Tai sunku suvokti. Bet galima suprastinti iki sėklų. Jeigu mes jas numesime ant žemės, jos užaugs. Įsivaizduokite planetą visiškai tuščią. Ir kažkas numeta daug sėklų. Taip rašo ir Biblija, tik ją savaip kiekvienas interpretuoja. Kažkam čia buvo liūdna ir to dėka atsirado viskas, ką dabar turime, ir toliau atsiranda naujos rūšys, nyksta senos… O ar tikrai?

Taigi, žmogus sąmoningai ar ne, kondensuoja laiks nuo laiko savyje energiją iš žemės lauko, nes jis gi ant jos vaikšto ir gyvena. Žemė - mūsų kosminis laivas, kuriuo mes skriejame nežinia kur...  Nes planeta irgi turi energiją, kurios dėka skrieja, sukasi, valosi ir gyvena. Žmogus tą energiją mutuoja savimi į savąją. Todėl, koks yra žmogus, kaip jis mąsto, kaip elgiasi, tokia ir jo energija. Pavadinkime ją psichine energija, atminties energija ir visaip kitaip. Ne pavadinimuose esmė. Reiškia, žmogų supa energijos laukai? Taigi…, kokios kokybės laukai jį supa, tokios gimsta energetinės būtybės – mintys, emocijos. Elementaru, kad iš sėklos vystosi...  kažkas. Minties sėklą gamina žmogus. Minčių – našlaičių – pilnas eteris. Mintys išsisklaido ne taip jau ir greitai. Jeigu ilgai žmogus mąsto, mintys įgauna pastovesnę formą, kuri, lyg dūmas lydi žmogų. Čia, kaip kvapas. Mes gi jo nematome. Tačiau,žmogui išėjus, jis lieka, ir mes jį užuodžiame. Mūsų minčių visuma, tai irgi forma, informacinis fantomas.  Pavaizduosiu taip: mes mąstome ir tuo mąstymu piešiame. Tai, ką mąstome, matosi piešinyje. Jeigu tai stipri mintis, ji įsitvirtina, lyg nupiešta storu plamasteriu. Ir ištrinti ją sudėtingiau. Jeigu ją vis maitinti, ji gali pradėti gyventi savaraniškai. Kai daug tokių minčių prisikuriame, jos apsėda mus. Ir tuomet, kai mes laimingi, staiga pasijaučiame, kad mums kažko negera, kažkas sunervino. Grįžtame į savo negeras mintis. Arba savo negeromis nuotaikomis pritraukiame minčių našlaičių fantomus. Būtina ieškoti savyje balanso. Jokiu būdu ne tik pliuso, pozityvo, ar tik visko gero. Ne. Harmonija nėra tik pliusas. Harmonija yra pusiausvyra. O savo blogas mintis nenumesti, nepabėgti nuo jų, nepalikti našlaitėmis, o ištrinti arba transformuoti į geras.

Sveikata yra teigiamų ir neigiamų krūvių balansas. Toks balansas leidžia žmogui siekti tikslų, nugalėti kliūtis, gerai mokytis. Visų meditacijų tikslas - balanas tarp šių dviejų energijų. Yra sakoma, kai energijos įgauna balansą, organizme girdisi vidinė melodija, kuri apgaubia nepajudinama ramybe.  Tuomet mintys nebekuria negerų fantomų, negražių formų, nesuteikia jiems savarankiškos įtakos mūsų nuotaikoms keisti, ir mes tampame laisvi nuo negatyvo perdozavimo. 
 



© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.