Aš pamilau virtualiai. Mes susipažinome virtualiai. Nemačiau jo, bet supratau, kad šitas žmogus, kai jis prisijungia online, verčia plakti širdį taip greitai, kad džiūsta burna ir siela jaučia palaimą... palaimą tame, kad aš jaučiu radusi žmogų, savo žmogų. Vėliau sužinojau, kad jis jaučia tą patį. Abu domėjomės dvasia, Vydūnu, rytų religija, laisve, meile, papildėme vienas kitą. Mes susitikome ir viskas pasitvirtino dvigubai. Buvome laimingi. Nugalėjome visas kliūtis, kad būti kartu. Susituokėme. Gyvenome laimingi 4 metus. Kartą įvyko įvykis, kuris sukrėtė mane, pasijutau žemę praradusi po kojom, nes jis pasielgė taip, lyg nemylėtų. Tą akimirką supratau - viskas buvo melas. Tačiau argi galėjau tuo patikėti? Ne. Nepatikėjau, vijau šalin šitas mintis ir nuvijau. Mes pradėjom viską iš naujo. Deja, pamačiau, kad aš nebesu jam asmenybė, tik sekso objektu. Vis dažniau siela verkia kitos sielos, dvasios ir kūno artumo, tačiau gaunu tik jo kūno artumą. Tai mane šaldo, kaip moterį, tiesiogine žodžio prasme. Man šalta visur: namie, lauke, miegant. Ir tas šaltis eina iš vidaus, iš sielos. Supratau, kad siela šąla, gyvenimas tampa beprasmybe. Kas mums nutiko? Jis irgi kenčia, bet ne dėl to, kad aš sergu, jam net neįdomu, kad sergu, o dėl to, kad liga nežadina manyje sekso su šituo žmogumi. Tačiau ne visada. Kartais atsigaunu ir mes mylimės, bet po to, aš lieku viena, tiek dvasiškai tiek fiziškai. Aš nebeturiu apie ką su juo kalbėti, nebeturiu draugo, rytais aš viena geriu kavą, jis ilgai miega, o naktimis kankinasi depresijoje, prikaišiodamas man kad negauna sekso.
Ką man daryti? Aš jį myliu ir jis kartoja man, kad myli. Kodėl taip šalta ir liūdna, beprasmiška ir nuobodu? Šitas mano laiškas - bandymas išgelbėti meilę, nes ji tikrai buvo, ji dar yra, jaučiu tai.
Atsakymas
Kaip minėjote pradžioje, jus rišo dvasingumo dalykai, tai buvo jūsų siekių, bendrų tikslų šaltinis. Matomai, kažkas įvyko jūsų gyvenime, ko neturėjo įvykti, ir tas kažkas - išardė pasitikėjimą vienas kitu. Kai tarp sutuoktiniu įsiterpia žodinio purvo vonios, kai vienas kitą nužemina iki paskutinio... dingsta asmenybių abipusis žavesys. Jūsų santykiuose yra dar daug nežinomų faktorių, o gali būti, kad vienas iš jų ir bus pagrindinė atšalimo priežastis. Todėl atsakysiu tada, kai išnagrinėsiu situaciją. Jums gali tekti pripažinti tiesą, kad tai nėra jūsų žmogus, vien dėl to, kad kalbos apie dvasią, sielą, laisvę, kurios buvo pas jus pradžioje, nėra tikros iš jo pusės. Gal jis buvo tiesiog susižavėjęs, kokiu tai dvasingumo keliu, pakylėjęs save, ir tame laike sutiko jus, nes jūs jau gyvenote tokį gyvenimą. O dabar, kai susižavėjimą dvasingumu reikia pakeisti realiu dvasingu gyvenimu, jis tiesiog liko koks buvęs, paprastas žmogus su savo silpnybėmis, todėl jam dvasingumas be sekso - neįmanomas :) Registruokitės situacijai.