Man labai blogai. Gyvenimas visiškai sumautas. Aš vos vos laikausi, kad išgyventi, nes vis dažniau matau, beprasmybę, nes ką bedaryčiau, viskas perniek. Man įkyrėjo vaidinti, kad viskas yra gerai, kad viskas puiku, nes taip nėra. Aš plaukiu pasroviui, nebesipriešinu ir niekas nesikeičia. Ką man daryti? Kaip gyventi? Man labai blogai, nes jaučiu, kad artėja galas.

Atsakymas

Jūsų „šauksmas“ nėra vienintelis. Deja, aš dažnai gaunu tokio turinio laiškų ir jau turiu patirties susirašinėjimuose su jų autoriais. Mano atsakymas yra toks: „tu turi „padaryti“ save iš naujo. Tu turi susikurti save tokiu, kokiu nori. Niekas, išskyrus tave, tavęs naujo nesukurs, niekas tau nepadės, nes tu niekam nereikalingas, išskyrus pats sau..... Jeigu suprasi, kad be tavęs, tavo gyvenimo niekas nepakeis, kad be tavęs paties tu niekam nereikalingas, tada, tu įgysi galimybę liautis kabintis už kitų žmonių, dogmų, sektų, dievų ar dar kokių vėjų, ir pradėti mokytis gyventi taip, kad taptum pats sau reikalingu, prasmingu, garbingu, mylimu, o tada ... o tada ateis ir tie, kurie jau yra tokie ir visa tai turi. Nes šiame tobulėjimo kelyje vienišų nėra. Tu turi „padaryti“ save iš naujo, nes šiandien tu gyveni seno įpročio programa: kentėti, depresuoti, kartais padalyvauti „tūsuose“ ir vėl .... į duobę. Peržvelk 5 metų savo gyvenimą. Kas jame pasikeitė? O ko tu tikiesi?