Noriu - nenoriu

Jeigu aš nenoriu nieko daryti, o mane kas nors verčia - čia yra prievarta. Bet jeigu aš pati nenoriu, nors žinau, kad reikia, ir nedarau, ar gerai elgiuosi, kad savęs neprievartauju? Bet gi kažko nenorimo nepadarius galima susilaukti blogų pasekmių, pavyzdžiui nenoriu praustis, būsiu nešvari, dvoksiu ir pan :)

Atsakymas

Viskas labai paprasta. Jeigu tu kažko nenori daryti ir nedarai – tai gerai, kad savęs neprievartauji, nes prievarta gimdo apatiją; tačiau, jeigu tu dėl to, kad nedarysi to, ko nenori, susilauksi dar didesnių problemų, nei apatija, tai rodo, kad daryti reikia. Nes nenoras kažko daryti dabar yra tavo didesnių norų išsipildymo problema. Pavyzdžiui tu nenori anksti keltis, na ir nesikeli... tačiau po kelių dienų tave atleidžia iš darbo už vėlavimus, kad nespėji padaryti darbų. Tada tu nebetenki pinigų, o su jų netekimu prarandi galimybes tenkinti būtinus savo norus, tokius kaip: valgyti, gerti:) Reikia skirti, kur yra teisingas nenoras, o kur nenoras kažką daryti yra tavo žalingas įprotis kenkti. Prisiminkite – teisingas nesukelia skausmo nei sau, nei kitiems. Ir ginčytis čia dėl teisingumo beprasmiška, nes yra akivaizdi realybė.



Norai, nenorai

Šiaip tai tokie norai, nenorai kyla fizinės neharmonijos, t.y. yra tokia sąvoka "užsisėdi", kai žmogus užsisėdi, arba įpranta nedaryti naudingos veiklos, tai po to pradėti vėl yra sunku ir protas ras daug pasiteisinimų kodėl nedaryti to, ką reikėtų. Bet tie žmonės kurie gyvena aktyvų fizinį gyvenimą, tokių problemų neturi. Aktyvus gyvenimas reiškia - daug veiklos kuri patinka, o ne daug veiklos kurią "reikia" daryti.


Paslaugos
Navigacija
Nariams
Nauji nariai
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
  • Slaptazodis
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.