Mirus kompanijos dvasia

Netyčia radau jūsų svetainę ir nutariau parašyti klausimą: mano problema aš nebemoku būti kompanijos dvasia. Anksčiau buvau pagrindinė veikėja visose šeimos renginiuose, o vėliau kažkas įvyko ir ėmiau savęs nebeįvertinti. Pas mane šiaip viskas yra gerai, tėvai, vyras, šeima, taičiau nebėra džiaugsmo gyventi, esu pastoviame liūdesyje, nesinori nieko veikti, tik mąstau.

Atsakymas

Tokios problemos yra žmonėms, kurie ilgą laiką alina savo emocinį kūną, verčia jį badauti, o paskui - jis tiesiog apmiršta, kad žmogus jaustų, jog jis yra, nori valgyti, tačiau kadangi yra apmiręs, tai žmogus ir nebejaučia džiaugsmo, tampa apatiškas. Šeima, tai nėra gyvenimo ašis, ji yra gyvenimo priemonė. Todėl užsisedėjimas šeimos rate, kad ir būnant kompanijos dvasia, vieną kartą tampa nebeįdomus, o kadangi įprotis niekur neiti iš namų jau įleido šaknis, tai rezultatas – liūdesys  Pradėkite aktyvų socialinį gyvenimą, raskite savo pašaukimą ar bent hobį ir gyvenimas taps tiesiog džiaugsmu. Kaip tai padaryti yra 100 paskaitų :) Na, o gal pas jus tiesiog ramybės periodas? Tai jau kas kita... bet kad atsakyčiau tiksliai būtina peržiūrėt jūsų charakterį.



Paslaugos
Navigacija
Nariams
Nauji nariai
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
  • Slaptazodis
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.