Ką daryti, mama geria, tėvas vos uždirba? Pinigų nėra. Esame skolose. Kodėl aš taip kenčiu? Buvau šventykloje, ten aiškino, kad tai karma. Nelabai suprantu, kaip suprasti? Man aiškino, kad praeitą gyvenimą aš gyvenau taip, kad šį turiu kentėti. Dievas siunčia išbandymus ir man būtina atkentėti, nes kitaip aš susigadinsiu karmą. Noriu gauti atsakymą iš jūsų.

Atsakymas

Žinote, va tokiose iliuzijose tikrai nėra jokių prošvaisčių. Iliuzija naudinga tada, kai teikia gėrį, kelia gyvenimo kokybę, o ne įneša painiavą. Kodėl tamstai nepasirinkus kitokios iliuzijos? Kokią? O gi tėvams sudiev, daiktus į lagaminus ir į kitą miestą. Susikurkite savo gyvenimą pats. Gi esate jau pilnametis. Kai įsikursit, turėsit pinigų, norėsit - padėsit jiems, o ne - tai ne. Turite tokią teisę, nes žinote, jūs jau užaugote. Padėkokite tėvams, kad užaugino, bet pasakykite jiems, kad atėjo laikas jums pačiam kurti savo asmeninį gyvenimą, ir kad jūs nenorite dalyvauti savo tėvų gyvenimo pertvarkyme. Taip, jūs juos mylite, bet turite savo gyvenimą, todėl savo jėgas skirsite savo gyvenimui.
Na pats pagalvokite, o ir jiems pasakykite, kad viskas ką jūs galite šiandien, tai tik pergyventi dėl jų būdo, kurį jie patys sau susikūrė ir toliau sėkmingai tęsia. Tai reiškia, kad jiems niekuo negalite padėti.
... Tai irgi iliuzija, kad jūs ką nors susikursite... bet šita iliuzija išvaduoja ir leidžia išvažiuoti, bent pabandyti tą savo naują gyvenimą. Toks mano požiūris turi tokią pačią teisę egzistuoti, kaip ir bet koks kitas apie karmas, nuodėmes. Mes, žmonės, turime valios laisvę, ir žinote, galbūt pasakysiu jums naujieną, bet ji būtent ir skirta, kad pasirinktume, atsirinktume, atsirūšiuotume požiūrius, kurie formuoja mūsų gyvenimo kokybę, o ne užstrigtume ant vienos kokios tai tragiškos nuomonės, kaip va turi būti, apie karmas, bausmes ir išbandymus, ir metų metais kentėtumėme tą patį.