Mano draugas grįžo iš Indijos, labai rimtai susidomėjęs joga. Viską, ką daro, suriša su jogos žiniomis. Aš likau antrame plane. Nors sako myli mane ir viskas yra gerai, bet kai tik aš parodžiau, kad man joga nėra įdomi, mes vis rečiau susitinkame. Ar aš privalau domėtis joga, kad neprarasčiau savo artimo draugo? Gal ir galėčiau įpratinti save sėdėti tose pozose ir be galo kalbėtis apie tą patį, bet ir jis tada turėtų domėtis mano pomėgiais ar ne? Aš turiu žirgą „Fiesta“, turiu ne vieną pergalę ir iki Indijos mano draugas taip pat sportavo, pats padėjo nupirkti kumelę. Dabar viskas kitaip. Jo nebedomina mano užsiėmimai, o manęs - jo. Bet meilė yra, jaučiu ją. Tiesą sakant nieko nesuprantu, net jeigu aš dėl jo turėčiau mesti savo gyvenimo prasmės užsiėmimus, kodėl jis apie tai net nekalba? Mes nebevaikštome į kavines, atsisakėme draugų ir net artimųjų....

Atsakymas

Na, kai žmogus domisi giliau, nei žaidimu, jis tampa to domėjimosi įtakoje, nes randa, kas jį „veža“ :). O kadangi jis dar nemoka kontroliuoti savo veiksmų ir mąstymo, tuomet tampa jo gyvenimo prasme.
Joga turi ne tik savo žaidimus, bet ir savo filosofiją. O filosofinis momentas, ypač idėjinis, jis gi ima žmogų per psichiką, kurioje talpinasi charakteris, įpročiai, požiūriai. Vien tik Saulės pasveikinimas, kaip pratimas... nieko per daug nejaudina, o suteikite šiam pasveikinimui ezoterinės, religinės ar dvasinės reikšmės ir žmogus tampa reikšmingas pratimą darydamas, o toks pojūtis vėl gi „veža“ daug giliau, nei tik susitikimai su mergina, besidominčia sportu :). Jūsų draugas jau kitas žmogus, nebe tas, kuris išvyko, nes jo galvoje dabar kiti dalykai, kurie tapo jam vertybėmis, ir jūs „įsipaišysite“ tuo atveju, jeigu eisite su juo arba jis eis su jumis. Kitaip sakant, jeigu meilė bus aukščiau reikšmės „žaidimų“, tai jūs būsite kartu. Pabandykite suprasti, kad kai žmogus ima domėtis nauja filosofija ar religija, netradicine, neįprasta, jis tampa kitoks, atspindintis tos filosofijos reikalavimus. Nors yra žmonių, kurie puikiai derina jogą su visuomenės ir savo poreikiais. Yra jogų vartojančių alkoholį, laisvą seksą (gi joga išlaisvina sielą :) ), kaip ir visų kitų, rodos tobulinančių žmogų sistemų, atstovų. Man teko matyti ne vieną jogą su taurele, tiek Indijoje, tiek Lietuvoje :) ir jie tikrai šiltesni, draugiškesni ir tolerantiškesni, nei šalti asketai, bent kol yra alkoholio įtakoje... Deja, ne visi suvokia, kad Lietuva ne Indija :)

Aukotis, kaip jūs manote vardan savo draugo, tikrai nereikia nei jums, nei jam, nes aukojimasis pats iš savęs yra savęs išprievartavimas, kuris niekada neduos laimės vaisiaus, nes laimę teikia tik laisvas, mėgstamas, norimas, kūrybinis ir džiaugsmingas veiksmas. Todėl laisvas jogas daug laimingesnis už bet kokią auką :). Gi žmogus turėtų daryti tai, kas teikia, o ne kas žeidžia.