Bendravimo badas

Aš mėgstu būti viena, rodos niekas nemaišo gyventi ir džiaugtis, turiu visas sąlygas norimai veiklai, bet kažkaip nieko nesinori. Pastaruoju  metu auga svoris ir vis dažniau jaučiu nerimą ir liūdesį. Jūs man parašėte, kad trūksta bendravimo, bet aš nejaučiu to trūkumo. Tarkim aš daug bendrausiu, ar tai pakeis mano dabartinę nekokią padėtį?

Atsakymas

Na jeigu jūs naudotumėtės mano paskaitų ciklu, tai jau turėtumete ne tik šiuos atsakymus, bet ir rezultatus. Bet šį kart aš atsakysiu bendruose klausimuose.

Bendravimas yra labai svarbus žmogui, taip pat kaip ir maistas. Jeigu mes negauname pilnaverčio bendravimo, tai tas pat, kad negauname pilnaverčio maisto ir tada mes senkame, daromės nervingi, neramūs, vieniši, uždari, nebesugebame prisitaikyti prie kitokių žmonių, nebesugebame susikalbėti. Yra badas maisto atžvilgiu yra ir bendravimo badas. Jis pasireiškia dideliu nervuotumu, depresuota būsena, silpnumu, apatija, vieniems apetito praradimu, kitiems per dideliu maisto kiekio suvartojimu. Tačiau esant bendravimo badui maistas duoda tik trumpalaikį pagerėjimą.... Todėl bendraukime, kokybiškai ir prasmingai, leiskime energijai tekėti gyvybės srautais.  Mes mokysimės bendravimo iki tol, kol jūs bendrausite nauju modeliu - valdomu, nuoširdžiu ir visiškai laisvu.