Besiklausant įrašo, štai gavosi toks feljetoniukas, jumoristinis žvilgsnis į žmonių įprotį save priskirti gyvūnų klasei:

Pirmas postūmis link savęs tapatinimo su gyvūnais nemažai žmonių gauna...šeimose, kur girdi suaugusius apsivardžiuojant vienus ant kitų asilais, karvėmis... Dažnai tai girdint, ir geriau įsižiūrėjus iš tikrųjų pradedama matyti žmonėse gyvūniškus bruožus. Na, kas ieško, tas randa .

Neretai ir pats žmogutis sužino, kokiais gyvūniškais pavidalais jį mato vienas ar kitas asmuo. Ir jam kyla klausimas, kokiai gi konkrečiai gyvūnų šeimai jis priklauso? Plius dar jo proto kortas sumaišo mokykla, diegianti prieštaringas žmogaus kilmės teorijas: tai iš bezdžionės, tai iš dievo, tai iš...šonkaulio... .
Nemažai žmogaus kilmės iš gyvūnų įrodymų pateikia tautosa, pvz.: žmogus žmogui - vilkas. Taigi, žmogučiui ir kirba klausimas: kas gi aš esu?

Sociumo sistemoje viskas sureguliuota taip, kad žmogutis gautų savo atsakymus į klausimus, kokio nesąmoningumo lygio jie bebūtų.
Taigi, kad ramiai mietotųsi ir valgytųsi, į pagalbą ateina astrohoroskopija. Ir viskas akimirksniu susidėlioja į lentynas - žmogus sužino, iš kokios gyvūnijos klasės dalies jis konkrečiai esąs: avinas, liūtas ar kt. Nepatinka vakarietiškas horoskopas, ima rytų - save ir ten randa. Patogu, ramu, aišku...

Darvino teorija apie žmogaus kilmę iš bezdžionės ilsisi prie horoskopomanijos pėdų - perdaug vienpusiška - tik viena bezdžionė. Beje, tai viena iš priežasčių, kodėl darvininzmas prarado populiarumą.

Išvadoje: kad ir kokiam gyvūnų porūšiui save bepriskirtumėte, kai kurie žmonės, nepamirškite savo žmogiškos prigimties.

Ale kaip iškart pasidarė aiški situacija :) O tai kai kartais manęs paklausia: kas tu pagal zodiaką? Pasijuntu kaip garde :)

Na nereikia taip pasijusti, galima atsakyti tiesiog, kad ... aš pagal horoskopą esu ... niekas :), nes aš pats renkuosi kuo man kartais būti....  Tuo būdu tu pats savęs nekoduosi klausimo primesta programa,