Kodėl žmonės negauna to, ko tikisi iš jogos? Galbūt jie nežino, ką turi gauti? Apie tai, kaip joga harmonizuoja žmogų ir kokius teigiamus dalykus neša sveikatai, pasako jogos teorija. Kas yra priskiriama šiuolaikinei jogai, gali būti priskiriama visoms sveikatos programoms susijusioms su fiziniu krūviu, kvėpavimu, dinaminiais žaidimais, vandens procedūroms ir net fizioterapija. Šiandieninė joga yra daugiau mados reikalas ir laisvalaikio pramoga, kaip ir bet kuri kita maloni veikla raminanti protą, slopinanti neigiamas emocijas, bei fizine dinamika gerinanti savijautą.

Joga, kaip ir religijos, atėjo iš praeities. Vien Šventieji Raštai pagimdė daugybę religijų, sektų, bendruomenių, kurios tarp savęs nelabai sutaria, kildina karus, net jei remiasi tuo pačiu raštu, nes skirtingi žmonės viską supranta skirtingai. Skirtingas supratimas nėra vienintelė kažkokių senovinių raštų ar jogos nesuvokimo priežastis. Yra dar ir informacijos nubyrėjimas, netikslūs vertimai - vertimai pagal vertėjo asmeninę nuomonę apie tai, kaip turėtų skambėti dabartinėje kalboje šiandien visiškai neturintys analogo senoviniai žodžiai ir simboliai :)). Niekas negali garantuoti vienų ar kitų raštų pilnatvę, o tuo labiau gyvenimą pagal raštus. Tiesos monopolio neturi niekas ir negali turėti, nes tiesa kintama ir subjektyvi. Nežiūrint į tai egzistuoja vėjo malūnų tikėjimas, sektos, joga ir žmonės tai praktikuoja...

Sekantis jogos broko kriterijus yra išėmimas iš konteksto vieno sakinuko, o jau pagal jį sveikatingumo ar kažkokio mokymo sukūrimas. Taip panašu, kaip namo statymas be pamatų. Tarkim, jeigu nekreipsime dėmesio į pirmus du ar neturėsime informacijos apie pirmus du Niutono dėsnius, o paimsime tik trečią dėsnį už tiesą... gausime rezultatą tokį, kuris mums aiškins, jog krentantis obuolys turi tokią pat traukos jėgą, kaip ir ... žemė, ir pagal tai bandysime ... gyventi ir dar kitus mokyti, ir dar kovoti už savo "tiesą" :)) . O tokių mokymų daug, ir žmonės tiesiog nežino, nesidomi, kaip ten yrea iš tikrųjų, ar galima iš vis atsekti tiesą..., tačiau naiviai pasitiki tais, kuriems priklauso šis verslas - ši tiesa. O kadangi tokie verslinnkai ką nors savo sukurti nemoka ir nenori mokytis - jie visas savo dogmas grindžia senovinais raštais...

Apie jogą iš jogos praeities.

Neminėsiu nė vieno jogos šaltinio, bet paimsiu labai mažą visos jogos pasaulio dalelę, vieną iš paprasčiausių būdų jogos įvaldymui ir pabandysiu tai išreikšti, ne sutrų, sanskrito ir kitų tūlų kalbų citatomis, o šiuolaikine lietuviška kalba.

Joga susideda iš pakopų:
savikontrolės;
religinių (moralinių) principų;
kūno pozų;
kvėpavimo pratimų;
jausmų, jutimų, norų valdymas;
sąmonės koncentracija, kontempliacija – stebėjimas;
ir susitelkimas į aukščiausiąjį objektą, tapimas juo, arba meile Aukščiausiajai būtybei.

Tai, ką išvardinau yra tik lašas jogos okeane. O dabar pažiūrėkime, nuo ko turėtų prasidėti joga. Ogi nuo pradžių!!! Nuo savikontrolės.  Ar norėtumėte sužinoti kodėl? Todėl, kad neišmokus tarti „A“ nėra prasmės mokytis pasakyti „mama“. Nes kitaip jūs gausite mūkimą, mmm, mmm... Visos jogos pakopos yra nuoseklus savo dvasinės moralės, sąmonės, kūno, jausmų, fiziologijos ir galimybių vystymas ir kontrolė, o visa tai yra gyvenimo būdas, ir trunka visą žmogaus gyvenimą, kas dieną, kas akimirka, o ne vieną valandą jogos užsiėmimų kokioje nors salėje..., nes vien salė, kokia ji bebūtų, prieštarauja pačios jogos dėsniams. Norite sutikti tikrus jogus, patirti tikrą jogos praktiką? Važiuokite į Himalajus. Jogai vis dar egzistuoja, tačiau ne šou prpgramose ir raštų nuotrupuose, o jogų... gyvenime.

Jogos pradžia

Paimkime vien tik savikontrolės sudėtį. Tai yra: neprievarta, teisingumas, sąžiningumas, susilaikymas, nekaupimas. Neprievarta, tai reiškia niekada nekenkti jokiom gyvom būtybėm, jokiu įmanomu būdu. O dabar pagalvokite apie „jogą“ ne vegetarą :))), o jeigu jis dar ir kvaišalus siurbčioja..., o jeigu ir seksas jam būtinumas, kaip ... oras... :)).
Kitas jogos savikontrolės punktelis -Teisingumas - reiškia jūsų minčių ir žodžių harmoniją. Jogą pradedantis praktikuoti turi kalbėti tik tai, ką mąsto ir tik tai, kas yra tiesa, kad jo žodžiai nebūtų melas. Mintis, žodis ir veiksmas turi būti tapatūs.
Toliau jogoje... Sąžiningumas, kai mokomasis nevogti, neapgaudinėti, nebūti gobšam. Toliau... Susilaikymas, tai visiška seksualinė ir slaptų poreikių kontrolė. Nekaupimas, tai dovanų atsisakymas ir atšalimas įvairių daiktų įsigijimui ir praradimui. Šis savikontrolės pradžiamokslis susidedantis iš išvardintų dalykų yra tik jogos pradžių pradžia, be kurios jokie kiti laipteliai nėra joga, o paprasta imitacija, kuri irgi duoda savo vaisių.

Antras jogos laiptelis

Jeigu įgyvendinsite savikontrolės klasę, to pareikalautų iš jūsų tik tikras jogas, tada  galite pradėti kitą jogos pakopą – (religinius) dorovės ir moralės principus, kurie ten irgi yra nustatyti. Jie prasideda nuo vidinės ir išorinės švaros. Kūno švara ir švarus maistas – tai sąmonės švarinimas (kadangi jau įvaldėte pirmą klasę, tai turbūt nujaučiate, koks maistas yra švarus). Toliau, jūs išmokstate pasitenkinti tik būtinumu ir nedarote nieko virš būtinumo!!! Toliau, kai jau tai išmokstate, įsijungia asketizmas – kraštutinumai: šalčio, troškulio ir bado praktikos. Kartu su jomis mokotės nejudrumo: ilgo stovėjimo, sėdėjimo, o taip pat tylėjimo. Savišvieta - jogos mokslų studijos, taip pat įeina į šią pakopą. Visa tai ugdo jūsų vidines savybes, galias ir atidaro kelią į tolesnį jogos praktikavimą, nes tik su didesniu sąmoningumu su taikos pasaulėžiūra jūs natūraliai kylate dvasingumo laiptais, bent jau taip teigia jogai.

Pozų joga

Tik tada, kai jau eilę metų praktikuojate, o svarbiausia pasiekiate rezultatą aukščiau išvardintuose dalykuose, jūs pradedate mokytis kūno pozų, vadinamų asanomis. Jų yra be galo daug. Teigiama, kad jos yra visos evoliucijos procesas. Taip, kad 8.400.000 gyvybės rūšių galbūt turėtų atitikti jogoje kūno pozų skaičių. Tačiau iki mūsų laikmečio išsilaikė tik apie 100 pozų. Darant jogos pozas svarbu išmokti atpalaiduoti kūną, ko pasekoje įgaunate priešybių išnykimą: karščiui, šalčiui, gėriui, blogiui ir t.t. Išmokti daugybę pozų ir įvaldyti jas atsipalaidavus reikia ne vienų metų ir ne vieno dešimtmečio, tačiau tik po jų, jūs galite pradėti mokytis jogos kvėpavimo - pranajamos. Absurdiška klausytis žmonių praktikuojančių "kvėpavimą", tada prisimenu šventojo žodžius: "Atleisk jiems, jie nežino, ką daro". Man labai liūdna, kai pas mane ateina žmogus, visiškai praradęs gyvenimo džiaugsmą, nebeturintis motyvo keltis tyrais iš lovos, tačiau aršiai praktikuojantis "kvėpavimą". Kas čia per mada šiais laikais iš žmogaus būtinumo - kvėpuoti daryti dvasiškai luošus žmones... Aš nenoriu gilintis į šį reiškinį... gal kitą kartą...

Kvėpavimas - Pranajama

Pranajama, tai kvėpavimo reguliavimas, kur įkvėpimas – tai išorinio oro įvedimas į vidų, o iškvėpimas – tai vidinio oro išvedimas į išorę. Įkvėpiamo ir iškvėpiamo oro judesio nutraukimas, vadinamas pranajama. Pranajama skirstoma į labai daug pakopų. Ten yra visokiausių kvėpavimo būdų: nuo greičiausio iki lėčiausio ir kvėpavimo išnykimo. Ir įsigilinus tikrai labai įdomus užsiėmimas, tik reikia prisiminti, kad pranajamą praktikuoti galite tik peržengę pirmas tris jogos pakopas. Toliau joga veda į sugebėjimą atskirti savo sąmonę nuo to, ką jūs matote..

Kodėl yra svarbu praktikuoti jogą palaipsniui?

Jogą praktikuoti tik palaipsniui yra svarbu todėl, kad vėlesnės pakopos sustiprina žmogaus savybes, o jeigu jos negatyvios, chaotiškos, jos įgauna gilesnę ir stipresnę įtaką žmogui, nors pradžioje atrodo lyg ir harmoniją...

Būtent pirmosios pakopos buvo, ir yra jogos pagrindas, kurį vėlesnėmis praktikomis jogas tobulindavo iki... begalybės, visą savo gyvenimą. Noriu pabrėžti, kad jogoje nėra prievartos ne tik jokiai gyvai būtybei, bet ir sau. Viską, ką daro jogas, yra, bent jau buvo jo gyvenimo tikslas ir gyvenimo būdas.
Tad, jeigu jūsų sąmonė netalpina tokio suvokimo, kuris atjungia poreikius seksui, prievartos maistui, įprastam, pasaulietiškam gyvenimo būdui, daiktų pirkimui, alkoholiui, tada jūs, praktikuodamas "jogą", įtempiate gumą, kuri anksčiau ar vėliau išsprūs ir gražins jus į jūsų gyvenimą, be prievartinio pagražinimo, jeigu nebus per vėlu, kai jūs jau atsiskirsite nuo „netobulo“ pasaulio, nuo "paklydusios" visuomenės į vienatvę savo kambarėlyje dviese su ... liga.

Juslės įvaldomos tik pastoviai praktikuojant ir ne kitaip. Tačiau pirminės jogos praktikos paruošia žmogų ir šiai pamokai. Nemanau, kad tolesnių praktikų aprašymas duos naudos mano svetainės skaitytojui. Paminėsiu tik, kad į paskutines jogos tobulumo pakopas (galias, meilę Dievui, dievams) žmogus ateina įvaldęs pirmąsias. Ir tikrai ne atvirkščiai. O ir jogos tikslai tikrai nėra pasaulietiškos vartotojų sveikatos, sėkmės, šou pramogos...:)  Tik kas norėtų praktikuoti jogą tam, kad pasiekti tobulumą – išeiti gyventi į kalnus ir tenkintis tik būtinumu?

O dabar pamąstykite apie tai, kad niekas nežino to, kokią žalą daro jogos brokas, kai žmonės mokomi praktikuoti pozas, meilę Dievui, kvėpavimą, karališkąją jogą, aplenkiant patį jogos pagrindą – pirmąsias pakopas. Ar žinote, kaip turi atrodyti jogas įvaldęs bent pirmas dvi pakopas? Ramybę ir gerumą, taiką ir nuolankumą spindintis žmogus, lankstaus ir sveiko, jauno ir tyro kūno, ramios ir aiškios kalbos, išmintį ir teisingumą skelbiantis išminčius, tenkinantis tik būtinu, švariu maistu ir gyvenantis kuklų gyvenimo būdą yra dviejų pakopų jogas.

Pasirinkimų laisvė

Didžiulis kiekis, bilijonai informacijos apie tai, ko neįmanoma patikrinti, labai kenkia sveikatai. Kam žinoti tai, ko negali padaryti ar turėti? Kokia prasmė žiniose, praktikose ir „moksluose“,  kurie nesuteikia ne tik harmoningo kūno, geros sveikatos, tobulos šeimos, sugebėjimo pasistatyti būstą, bet dar ir atima pinigus? Jokios naudos. Tai vadinama smalsučių narkomanija. Yra kriterijai, kurių pakanka, kad sužinoti, kas yra tikra.
Protingos kalbos apie nuostabius dalykus nieko nereiškia, net jeigu jos bus įvilktos į dešimtis tomų knygų. Netikėkite nuotraukomis, pasakojimais, filmais ir rašliava, ieškokite tiesos esamojoje tikrovėje.

Daugybė žmonių gyvena namuose, kurie turi kiaurą stogą ar kokį kitą broką; susitaiko su drabužių, batų, maisto broku; praktikuoja „tobulėjimo“ broką ir net nežino, ką daro. Kokia pasirinkimo laisvė tokia ir yra žmonių gyvenimo kokybė.