Gyvenimo prasmė

Gyvenimo prasmė

Žiūrėdama į žmonių gyvenimus randu, kaip skiriasi Amerikos, Anglijos ir kitų šalių lietuviai nuo tų, kurie čia... Galbūt ne tik lietuviuose yra tokie pokyčiai... Skirtumas tame, kad gimę ten, mąsto visai kitaip, vadinasi, ir gyvena kitaip. Jiems lengviau.

Kai kalbame apie pinigus, apie darbą, tai anapus lietuviško mentaliteto jų atžvilgiu dažnai nėra jokių problemų. Dažnam iš anų nereikia motyvo, kad uždirbti pinigus, nes pinigai jiems ir yra motyvas. O kitaip mąstyti, kitokia kultūra auklėti žmonės sako, kad ne piniguose laimė. Ir tikrai. Moteris. Ji užsidirbusi daug: sodą, butą, mašiną, profesiją, verslą. Tačiau ji nelaiminga. Kita moteris neturi nieko, bet kalba tą patį...  Jos abi draugauja virtualiai, randa bendrą kalbą ir supranta viena kitą. Vyras, turintis daug talentų, profesiją, sako, kad ne tame laimė ir... jis negali būti laimingas, jeigu nežino, ko nori.  Sako, jei žinotų, ko jam reikia, tai ir pasidarytų, o dabar... ieško savęs...  Daug kas man sakė šią frazę: „Aš turiu viską, ko siekiau, ko norėjau, tačiau nesijaučiu laimingas“  Žmogus pasineria į gilius savo laimės paieškų apmąstymus. Manau, toks reiškinys rodo, jog žmogus girdi savo sielą. Pasitenkinimą gaunantys materializme, neįgalūs likti su savimi ir išgirsi sielą...

Materija negali patenkinti dvasios. Žmonėms norisi vis daugiau ir daugiau, kol jų kūnai pajėgūs atlaikyti konkurenciją, blizgučių (automobilių, namų, drapanėlių) parodą, ir kai to nebegali, miršta vis tame pačiame mąstyme: „Aš turiu, aš nugalėjau, aš padariau“, tačiau jų veidai kažkodėl nešvyti laime... Manęs nežavi tokie žmonės. Taip. Jie turi viską, tačiau ne save. Gal tikrai tiesą sakė šventasis apie adatos skylę ir kupranugarį? Kuo labiau susipažįstu su gyvenimu, tuo geriau suprastu tuos, kurie sėdi kalnuose ir džiaugiasi, neturėdami nei paso, nei nuosavybės, o kartais nei amžiaus...

Yra žmonių, kurių vertė - pinigai. Dvasios degradacija vyksta per vertinimą, kiek kas ko turi. Niekam nebeįdomu, kas tu esi, nes jie patys nežino, kas jie yra. Susitapatinę su etikete: aš verslininkas, aš jo žmona, modelis, profesorius, valdininkas, teisėjas, jie pamažu pamiršta, kad yra žmonės... ir kad pilna piniginė nepadarys jų Žmonėmis.

Yra tų, kuriuose glūdi didi gyvenimo prasmė, galbūt, meilė, geri darbai... ir žmogus to ilgisi. O kai ilgisi, iš jo sklinda gerumas, ramuma, tiesa...  Šios dvi kategorijos žmonių - pinigų karta ir prasmės karta – neturėtų rišti savo gyvenimo į mazgelį... Tai katastrofa.  Kai gyvenimo prasmė ne materializmas: maistas, lova ir seksas, tai jau yra kita civilizacija, kita gyvybės rūšis. Ar ji tik vystosi, ar tik bus, o gal jau buvo, atsakyti negaliu. Bet tarp mūsų yra jų atstovų. Ne visi dar žmogpinigiai...
Pinigai ne visus įkvepia veikti. Tuo ir skiriamės vieni nuo kitų. Vienas dėl pinigo nužudys, išduos, parduos, nugalabys savo meilę, gerus santykius, kitas tik padarys viso to truputį. Nuostabu, kad yra tie, kurie nieko nedarys dėl pinigo, nes tai banalu ir žema. Jiems reikia prasmės ir ne bet kokios, o didingos. Kai klausiu žmogaus, jeigu turėtų milijoną, ką darytų, atsako, jog pirktų tą, aną. O kai klausiu, ar milijonas greitai uždirbamas, atsako, nenoriu net apie tai kalbėti, tai neįdomu. Turėti - taip, galbūt, tačiau, kad dirbi dėl jo – ne. Tai irgi rodo, kad žmogus turi kitokių tikslų, kitokių norų ir kitokią gyvenimo prasmę, nei tie, kurie dėl pinigų padarys viską... ir kurie atsakys man: „ Kas per nesąmones klausi? Tik kvailys gali nenorėti pinigų“.  Štai kokie žmonių mąstymai egzistuoja tarp mūsų. Aš laiminga, kad vis dar yra Žmonių, kurie neparsiduoda ir neišduoda, kurie neperka meilės, kurie ieško savo sielos prasmės šioje vargų, karų ir demonizmo draskomoje planetoje.



Realybės korektorius
Nariams
Nauji nariai
  • IrBarvyde
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2019 Psichohileris. Visos teisės saugomos.