Gulbės gelbėjimas

Prisimenu šį įvykį su didele meile.... gera, kai gali išgelbėti gyvą grožį....

Žmogus, kaip gyvybės rūšis, eidamas gėrio keliu, jaučiasi laimingas, pilnatvėje, ramus viduje. Žmonėms, einant grupėje bendru tikslu, kelias tampa šviesesnis, lengvesnis, tvirtesnis. Bendras tikslas žmones vienija, o būdami kartu, jie - stiprūs.
Gulbių šeima
Gamtoje - taip pat. Štai gulbių šeima. Jų stichija - vanduo ir dangus. Būdamos kartu jos - ramios. Gyvena savo gyvenimą - "eina savo keliu". Ir staiga jas užpuola "žvėris". Viena gulbė, gelbėdamasi pasuka kita kryptimi nei likusios gulbės ir taip ji atsiduria miške viena ir sužeista. Ji tapo išstumta iš savo gyvenimo kelio, toli nuo savo artimų, nuo savo stichijos, pasmerkta klaidžioti... kaip ir žmonės...
Vežame gulbę į ežerą

Kūrėjas davė mums malonę šią gulbę sutikti. Važiavome dviračiais miško keliu, kaip tik tuo metu, kai ji ėjo mums skerstai kelio, gatvės link. Aukšti miško bruzgynai, šakos, kelmai, krūmai, kuriuos ji bandė įveikti aukštai iškėlusi galvą... ją žeidė ir labai sekino. Buvo aišku, kad reikia jai padėti. Nors ji ir nesileido, bet kito kelio nematėm. Atvežėme ją į jos stichiją - ežerą. Gulbė, pajutusi savo namus, atgavo viltį ir puolė į vandenį. Pramankštino sparnus ir nuplaukė... laisva, vėl sugrįžusi į jai skirtą vietą šiame pasaulyje http://www.laisvesordinas.lt/laisve-ir-meile/Svyturys/Gulbe

 



Paslaugos
Navigacija
Nariams
Nauji nariai
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
  • Slaptazodis
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.