Gamta. Kosmosas. Planetos.

Kas jums yra Gamta? Aš užduodu šį klausimą kiekvienam svetainės nariui, panorėjusiam pasidalinti savo tikrovės kūrimu; užduodu ir sau. Savyje randu tokį atsakymą: man Gamta yra mokykla. O kas tau yra gamta, mielas, mano pasaulėdaros, skaitytojau?

Pasiklausiusi žmonių, paskaitinėjusi, kas kaip gamtoje praleidžia laiką ir ką apie ją kalba, aš girdžiu tokius atsakymus: Gamta yra maistas ir resursai, na gyvūnai, augalai, medis, akmuo, vanduo, žemė, viską žmogus ima, ima, ima, ir jam Gamta yra išnaudojama būtybė... Grobuoniška pozicija. Na va upė, sraunus ir kalbantis vanduo, o kas ją girdi? Ateina čia žuvį gaudyti, maudytis, plaukioti motoriniais siaubais... net neįtaria, kad upė gali duoti daug daugiau... Gi žmogus toks bejėgis, kad sukurtų ką nors bent panašaus į Gamtą.

Kosmosas

Žvelgiu vėl ir vėl į žvaigždėtą dangų ir paprastai be jokių svarstymų man yra aišku, kas ten yra; suvokiu daugybę planetų, pavadinsiu jas kosminiais rutuliais, kurie ne tik sukasi savo orbitose, bet ir yra gyvos būtybės, kaip ir mūsų namas – žemė. Tai, kad kokie tai žmonės, nuskridę ten, neranda panašių į save – nereiškia, kad jų nėra. Jūs jau turite mano audio kurso informaciją apie sąmonės lygius ir jūs puikiai matote, kad žmonės taip pat, lyg planetos turi tik savo „orbitą“, ir kartais nemato vieni kitų... Mūsų smegenys negali būti visiškai nepanašios į kitų kosminių būtybių smegenis, todėl mes jaučiame kosminį alkį, jaučiame trauką ir ilgesį nepažįstamiems pasauliams, o sapnuose juos aplankome.

Tiek aš pati, tiek rašantys man žmonės, matė savo sapne tai, kas neturi analogo šioje planetoje ir kas teikia nepaaiškinamą suvokimą, kurį naudojant galima išgyti, žinoti kaip elgtis. Kas tai? Man yra aišku, kad biosfera – visa esanti planetų - kosminių rutulių gyvybės įvairovė, bendrauja tarp savęs. Kaip kad žmonės turi savo sąmonės lygius, matomai ir kosminiai rutuliai turi savo lygius ir atitinkantys arba panašūs – bendrauja. Kaip? Dar nežinau. Nėra būtinumo sužinoti... kol kas. Bet va žemiečiai tokios galimybės neturi. Žmonija, naujausiomis technologijomis beldžia į dangų... ir niekas ten neatidaro durų... Kodėl?

Taip, kaip aš jaučiu žmogų, mąstantį negatyviai, (žinau, kad šiandien daug kas jaučia vieni kitų nuotaikas) taip ir planetinės mintys jaučiamos kitų planetų... O kokios žemiečių mintys? Matomai baisios, o gal net pavojingos kosmosui, jeigu dar jokia aukštesnė planetinė rasė nepanoro imti ir nusileisti pas mus atvirai ir visiems matomai :) ... Galbūt, nusileidžia žemesnės... kurios irgi ieško resursų...

Minties forma

Žmogus, nelabai girdėjęs apie savo mąstymo ypatumus, be perstojo kartoja užsuktas mintis. Nevaldomas protas visų jo bėdų šaltinis. Žmogus, girdėjęs ir išmokęs naudotis savo mąstymo aparatūra, kuria tokias mintis, kurių jam reikia savo tikrovės statybai, nes gi mintys, lyg mažos plytelės, iš kurių išmintingi statybininkai pastato savo gyvenimą. Mintis gali turėti įvairias formas, kurios priklauso nuo to, kiek tu turi energijos... jeigu tu išmoksi kurti mintimis savo jausmą, kūną, tikrovę, tu kažkada galbūt panorėsi kurti tokias minčių formas, kurios galės skristi į kosmosą... O jeigu tai darysi ne vienas, su draugais, o jie - su savo draugais, galbūt tada išsivystys ir mūsų planetos biosferos kalba, kurią išgirs kosmosas. Kažkada Žemė turėtų prabilti Žmonių kalba, o ne raketų ir bombų.

Bet pradžiai reiktų išgirsti Gamtą, kuri yra tavo kūno ir sielos dalis, kaip ir tu jos. Mintis girdi ne tik gyvi, bet ir, atsieit, negyvi daiktai. Žmogus turi visas galimybes turėti ryšį su bet kokia materija tik tada, kai jis suvokia, kad jis yra Gamtos ir Kosmoso dalis, kad jame yra ir Gamta ir Kosmosas. Žmonės pasakoja daug, jiems nutikusių paprastų stebuklų su daiktais ir Gamta, bet didžiausia šių pasakojimų vertybė, kad žmonės tuos stebuklus sukūrė sąmoningai: mintimis, būsenomis, geranoriškumo vedini. Jūsų psichohileris.