Dvasios anatomija

Dvasios gyvenimas

Dvasią galima netekti, didinti, pakrauti, yra posakiai didžios dvasios žmogus, arba jis labai dvasingas, didžiadvasis. Arba bedvasis. Dvasia galima dalintis, sudraskyti į gabalus, naudoti kaip energijos šaltinį. Religiniai šaltinai diktuoja savo interpretaciją apie dvasią - atvirkščiai, kad ji nedaloma. Tačiau dvasią galima pavogti, įkalint, galima įmesti į svetimą terpę, uždaryti... Tuomet sakoma, jaučiuosi, kaip paukštis narve, o rodos galiu viską, ką noriu... Dvasią galima apnuodyti... Girdėjote sakant: tu man dvasia užnuodijai. Visa mūsų patirtis, kokią tik beturėjome, yra koncentruota dvasioje.  

Dvasia gali išsirinkti sau kitą kūną. Viena dalis gali gyventi viename kūne, kita - kitame. Taip būna tarp įsimylėjėlių, kai jie jaučia vienas kito gyvenimą ir mintis, jausmus. Tai reta meilė, tikra meilė... nuostabi patirtis, lyg turėti du kūnus. Gali būti, kad būtent iš čia kilo mintis ir posakis apie dvi puseles, kurios turi sueiti į vieną, kad būtų laimingos. Dvasią galima pavogti, ypač kol ji nespėjo įsikūnyti į gimstantį kūną.

Daugelis atiduoda patys dalį savo dvasios mylimiems mirusiems, nepamiršdami jų. Nesakykite mirusiems, kad visada būsite su jais, o jie - su jumis. Taip pririšate juos prie savęs, o save prie jų. Niekas nebegali tęsti savo kelionės... Kai kurie gyvena kapinėse liūdėdami ir atiduodami savo dvasią mirusiems, kuriems to visai nereikia; taip sunaikina kūną.

Bandykite surinkti visas savo dvasios dalis išmėtytas per barnius, ir kitokius negerus išgyvenimus. Tuo būdu galima gauti energiją ir daugybę atsakymų į savo klausimus iš savo dvasios.



© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.