Primenu gerbiamiems skaitytojams, kad jūs neprivalote su mano raštais sutikti, taip pat jūs neprivalote juos neigti ar vertinti. Su manimi ginčytis niekam neteko ir neteks, tai beprasmiška. Aš nesiginčiju.
Kažkodėl pradėjau gauti laiškus, kviečiančius prisijungti tai prie vienos, tai prie kitos visuomenei šviesą nešančios bendruomenės. Aš teigiamai vertinu žmonių pastangas nešti kitiems šviesą, todėl neįvardinsiu visuomenėje plačiai žinomų bendruomenių, norinčių savo gretose matyti mane. Tačiau yra kai kas, kas nėra dėstoma ar žinoma visuomenei apie panašias bendruomenes, bet būtina žinoti. Be abejo, kai kas sakys, kaip aš čia kalbu apie bendruomenes, kuriose nė nebuvau. Bet nėra būtina daug išgerti, kad suprastum, kaip girtas jaučiasi. Pakanka pamatyti faktus ir mokėti mąstyti.
Išvardinsiu kodėl man nekelia pasitikėjimo panašios bet kokių pavadinimų bendruomenės, jau daugumai žinomais kriterijais:
1. Mane visada stebina bendruomenės, kuriose yra visi atsakymai visiems žmonėms apie viską. Na žmonės gi individualūs, asmenybės... kaip taip visus į vieną šabloną sukišti? Tai jau rodo, kad bendruomenės turi ne asmenybės tobulėjimą, o kažką kitą .... savo tiksluose.
2. Jie vos ne varyte varo į savo gretas visus, kurie pasitaiko jiems ant kelio. „Ateikite ir pamatysite kaip pas mus gera....“ Gi tai grupinė agitacija, dar sovietmečiu buvo labai populiari.
3. Dar vienas bendruomenių netikrumo įrodymas - guru, valdovas arba vadas, mokytojas, kuris ... „žino“ vėl gi viską. Na visi žino tokį „viską“ ir ką? Man nemalonu kai man sako, kad žino viską.
4. Bendruomenių mokymai skaitomi vieninteliais teisingais, amžinomis tikromis žiniomis. O mokslas, konkretūs mokslo faktai, mąstymas, tobulėjimas, proto valdymas, vystymas atmetami, kaip kad negatyvas, nes juos kūrė neprašviesėję.... ir sugalvok taip!
5. Tik bendruomenės žino kaip pasaulio pabaigą stabdyti, jie net neabejoja, kad ją kuria ne jie.
6. Bendruomenės iškelia save kaip elitą. Visi kiti žmonės arba velniai arba miega materijos miegu arba dar visko prigalvoja.
7. Bendruomenės išskiria artimus žmonės, jeigu teigia kad artimas tas, kuris bendruomenėje.
8. Jie užima visą žmogaus laiką: knygų, laikraščių pardavinėjimu, naujų narių paieškoms, meditacijomis, ar dar kuo.
9. Ten reikalaujama vykdyti visus nurodymus.
Štai visi šie dalykai man asmeniškai nepatinka, nes jie dar ir daromi būtent grupėse, kur mažiausias asmenybės pasipriešinimas. O kai grupėje, tada smegenys persiprogramuoja savaime :)
Bendros programos, sistemos, mes neišvengsime, nebent į negyvenamą salą bėgti :) tačiau ir ten ilgai niekas neišbus, nes smegenys jau su programa - gyventi visuomenėje.
Tačiau mes patys esame visuomenė, jos dalis, todėl ji mūsų dalis ir mes kaip kad joje esame savyje.
Aš sakyčiau perprogramuoti instinktus nėra įmanoma greitai, net jeigu kokia bendruomenė ir darytų tai. Dažniausiai iš karto tikimasi iš naujo nario lojalumo. Tam tereikia perkodavimo. Kad ir tokio „aš esu tiesa“ o visa kita melas. Dažniausiai, nenorintys, nemokantys, negalintys nieko pakeisti žmonės, nes neturi jokių tikslų planetoje, ir net nežino, kad galima susikurti tikslą, noriai leidžiasi perkoduojami. Tokie va žmonės... jiems reikia tėvo, kuris žino ir kuris paims jį ant rankų, nusineš į gerą ateitį. Tarp kitko, masės irgi nori gero prezidento, kad jis masėms sukurtų gerą ateitį. Tuo tarpu tikslingi kūrėjai kuria savo gyvenimą prie bet kokios valdžios.
Yra naudojami pagyrimo ir peikimo metodai. Tai puikia veikia. Visi nori, kad juos pagirtų :)
Kaip vyksta perkodavimas? Lyderis užduoda kokį „buką“ klausimą, į kurį konkretus atsakymas neįmanomas. Dabar įvertinkite, kad atėję į tokias vietas žmonės nelabai lanksčiai mąsto... Gaunasi toks psichologinis šokas, nes atsakymo nėra... bet atsakyti reikia, ir žmogus jau jaučia, kad atsakymą „žino“ iš to, ką jau čia girdėjo, ir už tą atsakymą jį pagiria. Lyderis perkoduoja žmogų paties žmogaus atsakymais. Grupės lyderis - grupės energija ir ji visada stipresnė už vieną pasimetusį žmogų...
Jeigu žmogus namie sau klausosi kokios naujos informacijos, tai bet koks niuansas ir žmogus gali išjungti garsą, nebeklausyti, o ir išklausęs suprasti taip, kaip jam susivoks, pagal sąmonės lygį. Tokiu būdu jis natūraliai jaus kur jam eiti, o kur ne, ką daryti, o ką ne. Jį apsaugos jo paties sąmonės lygis. Bendruomenėje, grupėje visai kas kita, priešingai.
Tu tik pasakyk ką nors prieš, suabejok, ir grupė tave puls. Baimė – agresyvios reakcijos į tavo mintis, nugali, ir svetimos programos tampa savomis, o savosios... kur dingsta savosios? Namie... gali sau abejoti kiek tinkami... bet kažin ar tu jau pareisi namo sau savo.
Ar įmanoma perkoduoti žmogų?
Jeigu sukurti tas pačias sąlygas... gal
Na man sako, kad ten va geros idėjos, moko žmones pinigus užsidirbti. Bet imu žiūrėti ir matau, kad ten tiesiog marketingas. Biznis, prekės naudojamos savo idėjų propagandai platinti. Aš nesakau, kad tai blogai, tiesiog pravartu žinoti, kad aklam nebūti.
Sakyčiau, yra žmonės, kuriems bendruomenė yra vienintelė galimybė būti reikalingiems ir naudingiems. Pasaulyje yra visko - ir tas „viskas“ egzistuoja tiek laiko, kiek reikalingas žmonėms. Žmonės keičiasi ir niekas nežino kito žmogaus poreikių. Jeigu kam atrodo, kad kažkas klysta, ne ten vaikšto, tai atrodymas yra žmogaus mąstymo riba. Įvairios priemonės įvairiems žmonėms tinka jų asmenybės tobulėjime, tik kad nesustotų, nepriliptų žmogus prie tų priemonių, kad priemonės netaptų žmogaus agresijos ir pykčio šaltiniais.
Apibendrinus pasakysiu, jeigu jūs neužsiimate savęs tobulėjimu – programavimu, tai padarys kažkas kitas, ir jūs rizikuojate net nepastebėti kaip atsidursite kokioje nors bendruomenėje, ir pamiršite save.
Mieli lankytojai, darykite save, lipdykite, kurkite save, tokius, pačius sau ir kitiems mylimus, įdomius.
Psichohileris