Kelias depresijon ir kelias iš depresijos.

Depresija šiandien labai populiari ir madinga. Kažin, kas šią madą sukūrė? Gi egzistuoja mados dizaineriai, šaukliai, kūrėjai, turintys savo tikslus. Šis straipsnis – išvada iš jūsų laiškų. Ponia, turinti viską, kad galėtų gyventi ir būti laiminga, sakosi: „man depresija, aš nebegaliu gyventi, liūdesys, nuobodulys kankina ir baigia užkankinti“. Klausiu, kodėl ji visa tai vadina depresija? Sako - gydytojai nustatė, ir pradėjo vardinti medicininius terminus, apibudinančius depresijų rūšis ir porūšius. Vėliau ėmė vardinti garsių gydytojų pavardes, pas kuriuos gydėsi, vaistų pavadinimus ir ... kainas.... na, kad aš, būdama jos paskutinė instancija, suprasčiau, kuo ji gydėsi, ir kad pasakyčiau jai, kodėl niekas, per tris gydymo metus, nepadėjo. Tai viena iš psichohilerio užduočių šiandien.

Depresijos, tokios depresijos atvejis ne vienetinis. Laiškai, persmelkti liūdesio, beprasmybės ir net savižudybių pėdsakų, ateina vėl ir vėl... Išklausiusi lankytojus gyvai skype, gaunu irgi panašų vaizdelį. Imu gilintis, į kai kuriuos įdomesnius atvejus ir randu vieną dėsningumą. Jį suformuluosiu taip: dviejų kategorijų žmonės – turtingi ir neturtingi, bet stengiasi gauti nemokamą paslaugą. Jų skundai tie patys – depresija. Neturinčių pajamų depresijų priežastys tokios: neturtas, bedarbystė, krizė, skolos. Turinčių pinigų depresijos priežastys dažniausiai tokios: beprasmybė, jokio tikslo neturėjimas, noras naujų gyvenimo nuotykių, dvasingumo paieškos, pavydas, neapykanta. Yra ir bendros priežastys: nusivylimai pasauliu, nusivylimai žmonėmis, meile, politika, valdžia, Tėvyne, nepakeliama vienatvė, barniai namuose, nesutarimai su mylimu, meilės kančios, netekties skausmas. Įdomu, kad depresiją mano turį žmonės, kurie ilgesnį laiką nesusiranda meilės ar sekso partnerio, kurie neturi jokio supratimo apie tai, ką sukelia maistas, kurį jie valgo. Keista ta depresija... Aš nesigilinsiu, kodėl medikai ar kažkas kitas prikūrė tiek daug depresijos rūšių, kad net gražu klausytis: pogimdyminė, pavasario, vasaros, rudens depresija, išsiskyrimo, vakaro, oj.... nenustebsiu, jeigu atsiras alaus depresija, saldumynų depresija ar alkio - persivalgymo depresija ir vaistai nuo jų...

Be abejo, žmonėms be nuovokos apie save pačius, galima kabinti ant ausų makaronus ir vadint tai ... depresija. Ir žmonės tikės, gi tikėjimas mūsuose vos ne būtinumas, be jo - jokio biznio, pelno, nepadarysi...
Depresija, mano giliu įsitikinimu, yra sukurtas metodas, žmogaus psichikos taranavimui ir jo priklausomybės ugdymui: nuo vaistų – antidepresantų, bei medikų. Kokia tai dalis tiesos ir tikrumo, be abejo yra, ir galbūt egzistuoja gydytojai – psichiatrai, kurie medikamentų pagalba, kam nors „sutaisė nuvažiavusi stogą“ . Tačiau šiandien klestinti depresija, man matosi, kaip kryptingas žmonių varymas į šią būseną, tiek socialiniu lygiu, tiek vaistais, tiek informacija apie depresiją. Ką siūlo gydytojai? Ar gali gydytojas pasiūlyti žmogui keisti charakterį? Ar jis moka pats tai daryti? Kiek kartų jis jau keitė savo paties charakterį? O gi charakteris yra depresijos kūrimo pagrindas. Aš kalbu su žmogumi ir jis man dėsto savo problemą, analizuoja, aiškina, tačiau abstrakčiai. Mano užduotis yra tikrovė, o ne abstrakcija. Aš prašau žmogaus nurodyti konkrečius pavyzdžius, kur ir kada jis jaučia tą, vadinamą depresiją. Dažniausiai nėra tokių pavyzdžių. Tai rodo, kad žmonės jau yra išmokinti jausti depresiją, ir viską, kas po tuo žodžiu slypi.

Kelias į depresiją

Kelias į depresiją labai paprastas. Nedaryk nieko, kad save kontroliuotum, leisk sau viską, arba nieko neleisk, ko nori, nieko nemąstyk, arba persimąstyk, valgyk viską, ką siūlo pramonė, skiepykis nuo kiekvieno skersvėjo, gerk alkoholį, sek madingomis dietomis arba persivalgyk, kalbėk viską, ką manai, žiūrėk Lietuvos TV, skaityk laikraščius na ir pakaks kol kas, ir tada depresija ankščiau ar vėliau ateis į tavo gyvenimą. Daug kelių veda į depresiją, tačiau vienas yra pagrindinis: jeigu tu nežinai, kas tu esi, ką veiki planetoje ir nepalaikai savo sveikatos geriausiame lygyje – tai depresijos keliu vis tiek teks vaikščioti.

Nugalėti depresiją. Ar galima žmonėms padėti nugalėti depresiją? Aš žinau, kad galima, tačiau tik ne taip, kaip siūloma šiandien nugalėti depresiją miniai. Vietoje pagalbos nugalėti depresiją - žmonėms grūdami papildai, vaistai, brangios procedūros, ir abejotini senoviniai metodai, kurie sugebėjo prisigretinti prie medicinos šono. Įteigti, kad vaistai už 300lt padės – galima, tačiau išmokyti žmogų pačiam tvarkytis su savo psichika – nėra prasmės, nėra specialistų, nėra biznio... Depresijos rūšys tik augs, nes bus kuriami vis nauji vaistai, o tai gi verslas. Nebus depresijos, nebus verslo. Žmonėms neatveriamos jų pačių galios, o atvirkščiai: galingi žmonės atvirai išjuokiami, mistifikuojami, ir smerkiami. Depresuotieji žmonės dažnai, tiems, kurie siūlo jiems realią galimybę pasveikti – žeria kritiką ir toliau sau depresuoja. Stiprių žmonių pramonė bijo, tačiau stiprūs žmonės nebijo pramonės .

Depresija atsiranda ...

Pirmiausiai atsiranda kokie tai realūs gyvenimiški sunkumai, nusivylimai. Jeigu žmogus nekreipia į juos dėmesio, nesusivokia, jausdamas nusivylimus ir liūdesį, jis neišmokina savęs jų valdyti; tada, tai nusistovi žmoguje , kaip pamatas, kaip gyva nesuvokta energija ir ji gali bet kada, panašioje situacijoje iškilti į paviršių ir augti. Gyvenant toliau, be abejo, jeigu susiklosto įvykiai taip, kad vėl ir vėl tenka nesusidoroti su sunkumais, visa tai auga. Nesusidoroti su sunkumais reiškia būti pažeistam sunkumų, jausti neigiamas emocijas ir nemokėti jų suvaldyti. Paskaitose aš nurodau informaciją, o metodikas duodu kiekvienam atskirai, jeigu jūs aktyviai bendraujate ir jums jų reikia. Nėra atvejo, kad metodika nesuveiktų, ir žmogus negautų realaus potyrio. Tačiau tai ne tabletė, ne patarimai ar nurodymai, tai konkretus jūsų veiksmas daro konkrečius įvykius.
Žmogus domisi ką jis valgo? Retas. Gėrimai, maistas tiesiogiai įtakoja nuotaikas, savijautą. Jeigu valgai tą, nežinai ką ir kodėl, nežinai, kaip maistas tave paveiks, tada ko tikėtis? Yra gėrimai, limonadai, kurie prigrūsti medžiagų sukeliančių nerimą, chaosą, depresiją, jeigu vėl negauni to gėrimo. Tokių gėrimų pilnos parduotuvės. Kaip ir tokio maisto. Štai kodėl šiandien daugėja naujų depresijų rūšių.

Žmonės įtikinti, kad jų nuotaikos nuo jų pačių nepriklauso. O gi nuotaika - tai žmogaus sąmoningumo lygis. Vaiko nuotaikos labai permainingos, ar ne? O ką daryt, jeigu ir suaugusio tokios pat nuotaikos, priklausomos nuo oro, nuo noro, nuo tamsos, nuo šviesos, nuo visko, kas ne taip, kaip jam reikia?

Nesimokinant savęs kontroliuoti ir bet kokią negatyvią nuotaiką keisti savo valia ir psichikos sugebėjimu, be abejo, negatyvus procesas vystosi toliau. Be blogų nuotaikų atsiranda bloga savijauta, noras pabėgti nuo tų pojūčių. Žmonės nesimokina keisti savo realybės, kurti ją tokią, kad nereiktų blogai jaustis, jie nesimokina šalinti savo neigiamas emocijas, todėl augina jas savyje ir kartą jos užauga iki kūno ar dvasios ligos.

Depresijos priežastys gali būti tokios, apie kurias žmonės nė nesusimąsto:

1. Negatyvios emocijos.
2. Negatyvūs įvykiai.
3. Bloga savijauta.
4. Alkoholis, kava, šokoladas ir kt. stimuliarai.
5. Negatyvi leksika.
6. Negatyvi aplinka.
7. Tikslo neturėjimas.
8. Mokymosi proceso nutrūkimas.
9. Vienatvė.
10. Netekties, praradimo nesuvokimas.
11. Nenatūralus maistas.
12. Pasyvus gyvenimas.
13. Utopinės filosofijos.
14. Perfekcionizmas.

Yra ir daugiau, bet šių faktorių pakanka, kad gimtų depresijos vaisius. Iš kiekvieno atskiro šio faktoriaus anksčiau ar vėliau išauga depresija. Paimkime 11 – tą faktorių, rodos jis čia nei prie ko ... Tačiau nenatūralus maistas alina žmogaus nervų energiją, ir kažkada tai atves į nervų anemiją. O iš čia į bet kokią depresijos rūšį, porūšį ar fobiją, kelias paprastas.

Ar aš galiu ką nors pasiūlyti depresuotiems žmonėms? Taip. Aš galiu pasiūlyti įvairiausių variantų, pagrįstų sveiku protu ir sveika veikla. Jie veikia. Bet juos būtina daryti. Žinau, kad depresuoti asmenys neturi impulso. Tačiau tą impulsą galima susikurti dirbtinai: vaistais, stimuliarais , o kai jų nėra – depresuoti toliau; ir natūraliai – savo veikla, kuri visada prieinama, niekada nesibaigia. Belieka rinktis.

Depresija, kaip liga iš tikro egzistuoja, kai ilgą laiką žmogus nieko daugiau neveikia, kaip tik varo save į depresiją, arba negatyvios aplinkybės, netektys būna stipresnės už žmogaus psichiką. Tokią ligą be abejo turėtų gydyti psichiatrai ir atstatę žmogaus savivertę, jie turėtų nutraukti vaistų vartojimą ir mokyti žmogų sąmoningumo, mąstymo, psichikos valdymo, apie ką jie tikrai turėtų žinoti. Nes žmogų, kai jis nukrenta, būtina pakelti, padėti jam, tačiau toliau jis turi išmokti vaikščioti ir tvarkytis pats. Toks mano požiūris, susiformavęs iš klientų tikrovės įvykių ir savo pačios situacijų.

Jūsų I. Psichohileris