Yra ateities ir praeities laikas. Protas ir laikas yra surišti vienas su kitu. ČIA ir DABAR laikas tarytum sustoja ir stabdo... mąstymą, o šis - emocijas, jausmus. Dabarties momentas protui kaip ir nepavaldus... Pabandyki suvokti save dabarties momente. Tarkim turi sprendžiamą situaciją; joje visada yra bent trys būdai: pabėgti, veikti spontaniškai ir priimti ją tokią, kokia ji yra dabar. Tu gali tai atrasti savo kasdienybėje ir ... keisti situaciją!

1. Protas renkasi įsikabinti į problemą ir ją "minkyti" iki begalybės, tol, kol susikuria kančią. Tada atsiranda emocijos, kurios verčia kentėti, žmogus pradeda nebesitvardyti, rėkti, jaustis auka, skaudinti kitus, nes skausmas linkęs plėstis ir augti.

2. Pabėgti iš realybės skatina baimė, pasitikėjimo savimi stoka, beprasmybė, išmanymo trūkumas. Neskubėk bėgti nuo problemų, permąstyk, kodėl tai vyksta su tavimi? Išlauk, būk ramus, ir stebėk. Galbūt tada įtampa virs lengvumu? O tai ir bus tavo pergalė.

3. Spontaniškas sprendimas dažniausiai verčia vėliau gailėtis, nei džiaugtis.

4. Priimti situaciją tokią, kokia ji yra, reiškia mokytis suvokti priežastis - pasekmes ar veikti atitinkamai nuo žinių kiekio,  o tai reiškia keisti ja pagal galimybes.

Protas yra pažinimo įrankis

Kai chaoso protas tampa šeimininku,  ko tikėtis?  Bet yra momentas - ČIA IR DABAR, kuriame protas neįgalus ir paklūsta. Pasinaudok juo. Žinau, kad iš pradžių tai skamba keistai, bet jeigu bandysi suvokti dabarties momentą, tai pamatysi, kad jame problema kitokia, skirtingai, kurią matai tu.

Dabartis - esatis, tai - buvimas, tai - jautimas savęs kas akimirka: savos kalbos, kvėpavimo, žvilgsnio, kūno ir judesio. To reikia mokytis, nes tai prarasta. Sykį pajausi, suprasi, kad  jau nenori būti toli nuo savęs: ateityje arba praeityje. Nori būti su savimi čia ir dabar, ir tada pajausi būvimo džiaugsmą, savo gyvenimo tėkmę ir lengvumą, kuriame nėra problemos svorio, nes protas tampa valdomu. Jausmai, laimė, turėtų kilti ne iš praeities - kaip ir kas buvo, ne iš ateities - kaip ir kas bus, o iš dabarties, nes tai, ką jauti šiandien kuria ir augina tavo rytojų - ateitį.

Mąstyk: "aš esu laimingas dabar, iš čia žvelgiu į praeitį su dėkingumu, nes iš jos atėjau į šią realybę, o iš šios realybės aš einu į ateitį. Iš čia, aš žvelgiu į ateitį kaip į dar didesnę savęs pažinimo galimybę, bet gyvenu čia... dabar... tame kas yra, ką jaučiu."

Bandyki bet kokią dilemą spręsti dabarties akimirka: ką aš jaučiu dabar? Kokios mintys sukasi galvoje? Sustok vertint, tapk viso to stebėtoju ir pamatysi, kad tai - yra atskirai nuo tavęs, kad net mąstytojas esi ne tu, ir kad tai yra valdoma. Ateitį nulemia dabartinė būsena, o sąmonė kuria tiek, kiek sugebi pasinerti į šią akimirką. pvz.: kokioje būsenoje užmiegi, tokie bus nakties sapnai. Kad ir koks žmogus išmintingas, kol jis nevaldo savojo proto - minčių pasaulio, jis yra jų valdžioje ir net neįtaria, kad yra vergas tų, kurie valdo jo mintis ir jo protą. Skausmas ir kančios kartais parodo, kad žmogus tarnauja savo pažinimo įrankiui - protui, leisdamas jam savivalę ir terorą tiek savęs, tiek kitų žmonių atžvilgiu. Pažiūrėkite į isteriką, manijaką, azartiką...

Gamta - motina, namai ir dabartis

Kad akcentuoti dabarties svarbą, noriu sulyginti žmonių chaotišką laiko suvokimą su gamtos išmintimi. Aš dažnai gyvenu gamtoje: laukuose, miške, pajūry, dykvietėse, ir mokausi Gamtos nuostabiose oro, vandens, žemės ir ugnies akademijose, kuriose kiekviena akimirka - pažinimas ir džiaugsmas.

Žmonėms svarbus laikas, nes jame jie veikia. Bet galima veikti ir iš dabarties momento, iš to, ką jauti ir ką nori daryti DABAR. Tai labai svarbu, kuriant savo tikrovę. Kas yra tikrovė? Tai tavo gyvenimas. Ne dėl ateities, ne dėl kažko tai veikti, o todėl, kad gyveni, kad turi galimybę, kad gali.... Pažiūrėkite kaip gamtoje. Niekas niekur neskuba, visi gyvena dabartyje.

Jeigu pamatysi Gamtoje skubančius gyvūnus, tai reiškia, kad jie bijo, stresas, yra išsigandę ir tik tada skuba bėgti; bėgimas jiems gyvybės išgelbėjimas, o tiems, kurie žudo - aukos medžioklė. Iš to galite stebėti žmoniškus santykius - ten, kur jūs skubina, ragina pirkti, bus apgaulė, melas. Reklama - grobio medžioklė. Ir žmonės jau įprato būti sumedžioti ir apgauti. Įprato ir... susitaikė...

Žmonės ir patys bėga, lekia, skuba net kalbėti, valgyti, dreba nuo streso... nespėti... nes jie jaučia baimę nesugebėti patirti laimę, ar tą, ką jiems žada valdantys šį procesą...

Skubėjimas gimdo klaidas, jos užauga ir reikia su jomis gyventi. Štai 40 -50 - 60 - mečiai, pavargę žmonės, kurie jau susitaikę su artėjančia senatve ir jos rezultatu... Tačiau kiek daug pavyzdžių, kad visa tai yra melas!!! Paklausk kokio gyvūno miške, kiek valandų? Arba kokio paukščio paklausk, ką jis veiks rytoj.... Net jeigu jie kalbėtų, nieko neatsakytų, nes pas juos nėra sąvokų - ateitis, praeitis... jie turi Esatį. Jie yra, ir jiems to pakanka.

Ar tau to pakanka, kad tu esi?

Žmogus, atsiskyręs nuo Kūrėjo ir Jo sukurtų Gamtos namų, susikūrė daug problemų, viena iš jų - vargas dėl ateities, nusivylimai dėl praeities. Tuo būdu kuriasi dabartis, kurioje nerandama vietos nei sau, nei permainom, o tas kas nesikeičia - stovi vietoj,... pūna ar kitaip genda... tokia jau gyvo organizmo sąvybė.

Kada įvyksta didžiosios likimo permainos? Kai žmonės patiria atsiplėšimą nuo laiko. Tai įvyksta įtikint kokia tai idėja, kuri ir išveda žmogų į naują kelią, arba atėjus didžiulei meilei, kuri pakeičia absoliučiai viską, arba patiriant didelę kančią... kuri arba sunaikina nesikeičiantį žmogų, jeigu jis laikos įsikibęs negatyvumo, arba pakylėja į naują sąmonės lygį, nes kančia keičia nusistovėjusį mąstymą, ir tada įvyksta pasikeitimai sąmonėje, kurie ir sukuria sveikatą ir kitokį gyvenimą.

Tobulėti - tai nėra gerinti savo buitį, buitis tik dalis tobulėjimo, tobulėti - tai reiškia keisti sąmoningumą, tada buitis savaime gerėja, kaip tobulėjimo pasekmė. Civilizacija .... (technologijos ir pan.) tai bejėgiškumo pripažinimas, daug visokių aparatų, kad geriau girdėtume, jaustume, matytume, valgytume, ... su tokiu "tobulėjimu" žmonės pasistūmėjo ne daugiau kaip gyvulys su šeštuoju jausmu. Pamąstykite - automatai, mašinos, įrenginiai mato, jaučia, skaičiuoja geriau, negu žmonės... kurie jas sukūrė... Nuo viso šito mes nevirtome žmonėmis daugiau, nei esame, netapome savęs šeimininkais, o atidavėme save į priklausomybę barbariškai technikai. Atradimų daugėja, naujos technologijos ima viršų, sukurdamos naują archeologinį sluoksnį.... kito pasaulio piliečiams.... Pamąstyk apie tai. Tu gali jausti daug daugiau, nei manai jauti. Bet pirmiausiai išjausk save: ko tu nori ir ko tau reikia iš tikrųjų. O tada pajausk - kam jauti neišvengiamą būtinumą, būtinumą, kuris atgaivina tavo gyvenimą. Reikia ar būtina? Sulygink šiuos jautimus. Ar gali būti laimingas ir turėti tai, ko galbūt tau nereikia?