Niekam neleisk savęs pakeisti | Psi

Niekam neleisk savęs pakeisti

Liūdna gaida... man liūdna pasidaro, kai žmonės taip kalba...
Niekam neleisk savęs pakeisti. Šį sakinuką iškėlė svetainės narys kaip klausimą. Ką gi, pakalbėsiu ir šia tema. Priminsiu, jog šios svetainės pagrindas yra tobulėjimas, pastovi veikla - pažinimas, mokymasis, vedantis į geresnį, vertingesnį, laimingesnį gyvenimą.
Pamąstykime, kam tinka šis sakinukas, kuriame skatinama, o tiksliau, liepiama, įsakoma neleisti savęs keisti? Koks turi būti žmogus, kuris kitam lieptų neleisti niekam savęs pakeisti? Manau, šis teiginys netinka niekam, nes jeigu tu pats negali, nemoki padaryti savęs laimingu, džiaugsmingu, gyvenimo teigime, tada visi keliai uždaryti, nes tu niekam neleisi padėti. Visi institutai, universitetai – tai leidimas save pakeisti, tai priemonė sau padėti, tapti kitokiu, nei esi. Be jų šiandien žmonija nebeegzistuotų kaip žmonės... Vis dar vyrautų gentys ir skiemenų kalba. Tad kam tinka toks teiginys, neigiantis žmogaus gerumo ir tobulėjimo galimybes?

Gražus gyvenimas

Pirmas variantas: jeigu žmogus gyvena sveiką gyvenimą, reiškia, neserga, grūdinasi, sportuoja, palaiko psichikos švarą; turi profesiją, kuri yra jam mėgstama veikla, teikianti jam ir visuomenei naudą; moka mylėti ir būti mylimu, reiškia, į pasaulį ateina laimingi palikuonys; moka bendrauti, reiškia, neturi problemų – ginčų dėl nuomonių ir gyvenimo būdo:), sakyčiau – puiku. Lyg ir nėra prasmės ką nors keisti ar kaip nors dar tobulėti... Gyveni ir džiaugiesi gyvenimu. Tačiau žmogus, net susikūręs pakankamai gerą gerbūvį, laimę, po kiek laiko ima trokšti, norėti, siekti stiebtis kur tai daugiau, aukščiau, geriau. Tokia žmonių prigimtis – pažinti nepažintą... Tame gyvenimo džiaugsmas. O kad tai padaryti, būtina vėl gi kažką savyje keisti. Tarkim, iš namisėdos - tapti keliautoju, iš mėgstančio pasyvumą, ramybę - pamėgti aktyvumą ir nuotykius, nes taip norisi. Reiškia, mąstančiam, niekur nestrigusiam žmogui, visada yra ką keisti. Ir anas teiginys netinka...

Negražus gyvenimas

Kitas variantas šito: „Niekam neleisk savęs keisti“... Tarkim, žmogus yra linkęs į sadizmą arba į alkoholizmą, o gal į peštynes ir vagystes. Tarkim, jis yra melagis ir melas padarė jį vienišą, niekam nereikalingą... Tarkim, jis nemokėjo sveikai maitintis ir priaugo 100kg. Tokie žmonės nori dėmesio, todėl iškelia savo ydas aukščiau visko, nes nieko daugiau neturi, apart tų ydų... Jie net nežino, kad savo charakterį gali tobulinti ir atrodančius neįmanomais dalykus padaryti pasiekiamus, nes pakeičia savo savybes, ištrina liguistas, kenkiančias priklausomybes. O jeigu randa tokį teiginį: „Niekam neleisk savęs keisti“, ir patiki juo, tada iki mirties lieka vienatvėje su savimi ir savo nepakenčiamu charakteriu. Reiškia, šis teiginys ir čia – tik žala.

"Tobulas" žMogus

Trečias variantas. „Aš esu labai geras žmogus, aš žinau, kaip man gyventi, nesvarbu, kad nieko neturiu, dėl to čia politikai kalti. Aš esu gerbiamas ir labai aiškiai žinau, kaip viskas yra, kaip turi būti, žinau, kas yra kas, ir man niekas neaiškins, kaip man gyventi. Aš galiu būti kritikas visko, nes viską išmanau. Man mokytis? Juokaujate? Aš pats galiu jus pamokyti visko. Ką? Sakote, kad esu ligotas, kad mane paliko žmona, kad vaikai pabėgo, kad alų geriu? Ir ką? Jeigu taip įvyko, reiškia, taip turėjo būti. Jie nevertino manęs, nesuprato, kad gyvena su genijumi, su žmogumi, kuris ... "protingas“. Aš turiu keistis? Jums varžteliai atsisuko? Nematau reikalo keistis, aš – toks žmogus, tokiu gimiau, toks ir mirsiu.“
Manau, šiam variantui posakis „Niekam neleisk savęs pakeisti“ – tinka. Turbūt ir gimė jis panašioje galvoje, sureikšmintoje iki pomirtinio biusto...
 



Gyvenimas - amžinas pokytis

Gyvenimas, šis žodis ir reiškia nuolatinį pokitį. Kaip, kad tyras vanduo upės, kadangi jis nuolatos teka. O ten, kur vanduo stovi vietoje - rūgsta.

Ką sieji, tas auga. Pakanka kelias dienas pragulėti lovoje, ir jau įprotis pradėjo vystytis. Lygiai taip pat, pakanka 3 dienas gyventi kitaip, kaip dar niekad negyvenai, daryti tai ko nedarei, ir jau naujo gyvenimo kūrimas užsimezgė...

Vajė...


Tikėjimo tema net ateistams - religija

Palietus tikėjimo tema, aršus religijos priešininkas, puolė ginti savo tikėjimą - savimi, ir tuo, kas už lango. Pasiūlius pažiūrėti į veidrodį, į tą, kuriuo jis tiki, asmuo neparodė didelio džiaugsmo tuo dievuku, kurį ten pamatė. Įtariu tikėjimas jo pribluso

Davus paklausyti vienam asmeniui tris sakinius iš mano paskaitos apie tikėjimą, žmogus pašoko, apsiputavo, ėmė šaukti: "išjunkite...užteks, man viskas aišku", o paprašius papasakoti, kas gi jam aišku, jis ir paaiškino: me, me be, be i, a...
Gaila, nemoku tokios užsienio kalbos... Štai jums ir žmogaus nuostata - nesikeisti, gimti ir likti leliuku. Ką galima pasakyti tokiam žmogui? Tik, labanakt... arba apriboti jo bendravimą temomis apie orą, buitį ir bites...


Viskas kinta

Kiekvieną minutę, sekundę viskas kinta nepriklausomai nuo to ar mes norime to ar ne. Slenka debesys, naktį keičia diena, skleidžiasi ir vysta žiedai, žmonės sensta, upės teka....  Priklauso tik - kuria kryptim ? Ar į  kūrybą ir augimą ar atvirkščiai ? O ar žinai kuria kryptim eini Tu ?


Paslaugos
Navigacija
Nariams
Nauji nariai
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
  • Slaptazodis
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.