Nereikalingi augintiniai. Lašas sąžinės

Kur dėti nereikalingus augintinius?

Šis klausimas dažnokai iškyla mūsų pokalbiuose.  Nutariau pasisakyti šiuo atžvilgiu.

Žmonės turi poreikį gyvūnams ir įsigyja juos sąmoningo, nesąmoningo būtinumo vedini. Tame yra gili prasmė, didelė nauda vienišam žmogui, jaučiančiam gyvenimo liūdesį, kurio neužpildo žmonių bendrija, ir kuris turi poreikį rūpintis, vadovauti, ką nors turėti.

Žmonės sako: "man patinka".
Mano mintimis žvelgiant - nėra šis posakis  išmintingas ar protingas... Žmogui patinka automobilis - įsigydamas jį, parduodamas jį, išmesdamas į metalo laužą   - jūs nieko neįskaudinate.

Požiūris į gyvąją gamtą susvetimėja,  tampa  nejaučiantis gyvybės ir meilės, panašus į negyvą metalą. Gyvūnas, šuo, katė, žirgas, kiti vargetos,  pakliuvę tokiam žmogui tampa našta, agresijos panaudojimo priemone, tiesiog maistu, ar nebereikalingu daiktu.

Patinka - nepatinka, nėra dvasiškai subrendusių žmonių kalba apie gyvūnus. Žmonės galėtų leisti sau įsigyti gyvūnus jaučiant poreikį, kai negali be jų gyventi...
Yra tokia būsena žmonėse - kitaip negali. Augintiniai, gyvūnai pas tokius žmones yra saugūs, netampa ... nebereikalingi, nėra skriaudžiami, tinkamai maitinami pagal rūšį,  tampa šeimos nariais. Bent taip būtų teisinga elgtis gamtos atžvilgiu.

Tau nebereikia draugo - gyvūno asmenyje?, neskubėk atimti iš jo gyvybę, išmesti kaip šiukšlę į gatvę. išlik žmogumi bent šiuo atžvilgiu... Visada yra būdų šiam klausimui išspręsti, jeigu tu turi lašą sąžinės.

 



Paslaugos
Navigacija
Nariams
Nauji nariai
  • dovileee
  • evka
  • Laimaa
  • krisss
  • Slaptazodis
Kontaktai
+370 633 60073 info@psichohileris.lt

© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.