Ketvirtadieniais psichohilerio konsultacijos Skype ir elektroniniu paštu - nemokamai.
Kur dėti nereikalingus augintinius?
Šis klausimas dažnokai iškyla mūsų pokalbiuose. Nutariau pasisakyti šiuo atžvilgiu.
Žmonės turi poreikį gyvūnams ir įsigyja juos sąmoningo, nesąmoningo būtinumo vedini. Tame yra gili prasmė, didelė nauda vienišam žmogui, jaučiančiam gyvenimo liūdesį, kurio neužpildo žmonių bendrija, ir kuris turi poreikį rūpintis, vadovauti, ką nors turėti.
Žmonės sako: "man patinka". Mano mintimis žvelgiant - nėra toks posakis išmintingas ar protingas... Žmogui patinka automobilis - įsigydamas jį, parduodamas jį, išmesdamas į metalo laužą - jūs nieko neįskaudinate.
Požiūris į gyvąją gamtą susvetimėja, tampa nejaučiantis gyvybės ir meilės, panašus į negyvą metalą. Gyvūnas, šuo, katė, žirgas, kiti vargetos pakliuvę tokiam žmogui tampa našta, agresijos panaudojimo priemone, tiesiog maistu, ar nebereikalingu daiktu.
Patinka - nepatinka, nėra subrendusių žmonės kalba apie gyvūnus. Žmonės galėtų leisti sau įsigyti gyvūnus jaučiant poreikį, kai negali be jų gyventi... Yra tokia būsena žmonėse - kitaip negali. Augintiniai, gyvūnai pas tokius žmones yra saugūs, netampa ... nebereikalngi, neskriaudžiami, tinkamai maitinami pagal rūšį, tampa šeimos nariais. Bent tiek būtų teisinga gamtos atžvilgiu.
Tau nebereikia draugo gyvūno asmenyje, neskubėk atimti iš jo gyvybę, išmesti kaip šiukšlę į gatvę. Visada yra būdų šiam klausimui išspręsti, jeigu tu turi lašą sąžinės.
