Menas, į kurį mes išsižioja spoksome, dažniausiai atima energiją, skirtą mums savo gyvenimo kūrybai. Šios mintys - išvada iš to, kas nutinka jums, su kuo jūs ateinate, ir ką paliekate man, kad tai nebevargintų jūsų. Bet kažkada taip buvo ir man, todėl aš rašysiu ne jūs, o ... mes. ...

Koks tai menas atima energiją, kai mes perkramtome, pervirškiname dainas, filmus, kuriuos pamirštame tuoj pat, ar po pusvalandžio... menas atima iš mūsų asmenybės kūrybos šaltinį, įkišdamas vietoje jo malonų atsipalaidavimą, gaunamą žiūrint iliuzinio pasaulio kadrus. Dažnas menas nukreipia mūsų dėmesį nuo mūsų vidaus į išorę, linksmindamas mus paveikslėliais ir siužetais. Žmonės mano... kultūra užsiima, tačiau tolsta nuo savęs. Gi mes jau kalbėjomės su jumis net penkiose psichohilerio paskaitose apie save, save tokį,  tiek visko pilną, jog jokie menai, negalės pasivyti... Kas aš esu? Kas tu esi? A? Manai žinai? Aš esu vis dar... nežinomas pasaulis, todėl ir neišsenkantis, beribis. Žmogus, suvokęs savo vidų, yra mistinė būtybė; jos joks menas neparodys, ir joks mokslas niekada neatskleis, nes kai tik ras vieną, iš karto gims kita – nepažinta, nesuvokta ir eksperimentais neįrodoma.