Gal mes robotai?

Kobra

Skaičiau, kaip prijaukinamos gyvatės, neištraukiant joms nuodingų dantų. Kobra pasiruošusi jus pulti. Tačiau jūs turite ją aplenkti ir pirmi stipriai suduoti per galvą. Toks smūgis kobrai didžiausias įžeidimas, neiškenčiamas. Vietoje adrenalino joje gaminasi nuodai, kurie degina iš vidaus. Kobra vėl isteriškai puola jus. O jūs vėl turite sugebėti trenkti jai per galvą. Taip kartoti, kol po kelių minučių kobra iš pykčio ir neapykantos, pasius ir praras sąmonę, negalėdama atleisti jums. O tada jūs galite paimti ją į rankas ir daryti, ką norite, ji jau prijaukinta. Ji atsigaus ir nieko jums nebedarys. Ji supras, kad beviltiška priešintis, nes ji jau bandė. Ji padarė išvadas, nusistatymus apie tai, kaip jai atrodo yra ir susitaikė.

Taip pat elgiamės ir mes, žmonės. Darome išvadas apie kitą žmogų ir susitaikom. Daugiau mums nebekyla klausimų. Aj, ten visada bus tas pats – pasakė man vienas žmogus paklausius, ką jis mano apie anų žmonių santykius. Kiekvienas iš mūsų būtent tokiu būdu susikuria nuomonę, kaip mums gyventi. Ir jau iš tos nuomonės niekas net nebando išlysti, nebando plėsti ribas, keisti ją. Apie mane irgi kai kurie turi nuomonę, kuri nepajudinama lyg akmuo, ir kuri neturi nieko bendro su manimi. Taip gali nutikti ir jums. Jeigu žmogaus nėra kelmas, ir tobulėja, mokosi, ieško gėrio, tada šiuos blokus nusiima. Jonas vagis? Taip. Buvo. Dabar niekas nežino, kas yra Jonas. Tačiau etiketes klijuoja. O dauguma iš mūsų savo artimus vertina būtent taip, kaip vertino seniau. Tokie žmonės vadinami biorobotais. Negražu? Bet tai tiesa.



© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.