Daugiasluoksnė tikrovė

Sąmonės klodai neturi pabaigos. Mano įsitikinimais ir tuo, ką patyriau sąmonės transformavimo realybėse, galiu sakyti, jog tikrovė yra ant tiek guminė, tiek įvairiaspalvė, kad vienu metu ji gali transformuotis į bet kokį lygį, nuo žemės graibymo iki gyvenimo Himalajų kalnų rojuje... Žmonėms, nesusipažinusiems su savo sąmone, taip ir nutinka... Čia jie euforijoje, džiaugsme, juokiasi, ką nors dievina..., o čia... staiga verkia, smerkia ir žudosi.... nuotaikų kaita, nuovargis, priklausomybė nuo daiktų ir jausmų daro žmones lengvai valdomais tų, kurie turi save savyje. Tokie lieka ramūs, aiškiai siekia tikslo, turi tą gyvenimą, kurio nori. O va anie tokius vadina ... sėkmingais, net neįtardami, kad sėkmė tokiems yra tik durnių svajonės...:) Ruduo man atstovauja įvykių, gyvenimo, mąstymo ir ... tikrovės stabdymo periodą, tikslu akumuliuoti energiją. Rudenį nepristabdžius sąmonės, nesuteikus sau ilgesnio laiko mąstymo konstrukcijoms,dažniausiai įvyksta vidinio pasaulio alkis. Sezonas irgi turi savo energiją. Šį periodą aš pasineriu į įvykių srautą, kuris savaime teka buityje ir natūraliai plaukiu juo... nesipriešindama susiklosčiusiems klodams. Kad ir vakar... radau save, ieškančią ieškoti pirkti kažkokių durų:), kažkokioje parduotuvėje, su kaimynais... Na taip, name, kurio bendrasavininkė esu ir aš, iškilo durų, sulaikančių triukšmą ir negyvo gaminamo maisto kvapą, problema, o taip pat ir visų kitų buities lygio žmonėms reikalingų priemonių įsigijimas: lentynėlių, puodelių, vyryklių, spintelių... ir t.t. Aš dalyvauju tame lyg sapne... nuskendusi savo sąmonės labirintuose, ir kai manęs klausia tą ar aną pirkti... aš žadinu save, prabundu ir spontaniškai Nesa būsenos būklėje atsakau: "Taip". Gera pabūti ir tokiose bangose..., kurios lyg vaikystės prisiminimas sukelia šypseną tam, kam vis dar reikalingi puodai....:) užgriozdinti kambariai daiktais, nes ir jų sąmonė pilna pilna trūkumo... "reikia to, reikia ano". Kaip paprasta žvilgtelt į žmogaus sąmonę... pakanka pažiūrėti į jo kambarį... Ruduo... jis pavojingas savo liūdesiu ir dosnus dvasia, besiskverbiantis ramybe į kiekvieno vis dar žmonišką širdį, į kiekvieno vis dar blaivų neužpiltą kvaišalais ir negyvu maistu sąmonę. Štai taip šiandien man mąstosi... matosi ir ... yra...



© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.