Ar padeda tobulėjimui augintiniai? Kaip veikia žmogų gyvūnai ir ką daryti, kai augintinio niekam nebereikia šeimoje? Ką daryti, jeigu negaliu jo atiduoti į prieglaudą? Ar augintinio užmigdymas skaitosi žudymas? (Jūsų laiškai)

Jeigu jūs įsigysite mažą smaugliuką pažaisti, dėl egzotikos namie, tai jūs turbūt žinote, kad jis užaugs? Klausiu jūsų:  ką tada darysite? Atiduosite į zoologijos sodą? Gera išeitis, nes jis tiesiog netilps į jūsų daugiabučio kambarį.

Žmonės pasakoja

Žmonės pasakoja man, kad labai mėgsta įsigyti augintinius. Labai gerai, kad šiandien bent konsultuoja: kokį ir kam augintinį - kačiuką ar šuniuką, ar kitą gyvuliuką įsigyti. O kai žmogus sako: noriu ir viskas. Tada kas? Tada užauga Kaukazo aviganis bute, o šeimininkas - liesas senučiukas po kiekvieno pavedžiojimo ... gydosi.

Augintiniai duoda daug džiaugsmo, bet dar daugiau vargo, rūpesčių, išlaidų...

Pagal tai, koks yra žmogaus gyvūnas, šuo, katė, žirgas, karvė ir kiti, galima drąsiai spręsti, koks yra žmogus. Pas piktą - piktas, pas laisvą - laisvas, pas protingą - protingas, pas apsileidusį - apleistas, varganas, pas vergą gyvūnas grandinėmis pririštas ir panašiai pratęskite patys :). Jūs galite nesutikti su mano pastebėjimais. Bet konkretūs atvejai, kai problema liečia gyvūnų temą, deja, pasitvirtina. Psichohilerio požiūris greitai ir lengvai išvaduoja žmogų nuo susidomėjimo namuose laikyti gyvūnus, nes žmogus pradeda vertinti laiką ir gyvybę.

Kol gyvūnas mažas, visi meiliai džiaugiasi juo. Kai jis užauga ... jis tampa kitoks, nebe toks mielas ir mažas; tada žmonės kartais tiesiog vos išmaitina jį, bet sąžinė neleidžia parduoti ar dovanoti kam nors kitam. Kažkada ir man kai kas aiškino, kad aš atsakinga už tuos, kuriuos prijaukinau.... ir aš tikėjau ta beprasmybe.

Jūs visada turite pasirinkimą

Jūs visada turite pasirinkimą, kur dėti nereikalingą gyvūną. Tik ar norite juo naudotis, ar nedraudžia jums naudotis savo laisvu pasirinkimu kieno tai įrašyta į jūsų sąmonę programa apie tai, kaip negalima su gyvūnais daryti ir kaip galima? Drįstu priminti, kad jūs turite savo galvą, ir patys išsprendę bet kokią problemą, įgijate šansą jos nebekartoti.

Augintinio užmigdymas skaitosi žudimas, nes užmigdys jį, gi ne valandai, o amžiams. Bet koks jums skirtumas, jeigu jūsų meniu kasdien pilnas mėsos? Kam daryti tragediją vienur ir nematyti jos kitur? Kokia prasmė gailėtis vieno nužudyto vargšo ir nesigailėti kito??? Tik emocijos. Tai tik jūsų reagavimo programa, kurią jums įdiegė tiek augintinių, tiek mėsos perdirbimo magnatų reklama arba visuomenės sukurta, jai patogi "norma". Tik tiek.

Jeigu jūs imate gyvūną savo pramogai, turite susitaikyti su tuo, kad jis sirgs, mirs arba jį reiks užmušti užmigdant, nuvežant į mėsos kombinatą. Tai tiesiog sąmonės lygio reikalas. Pasiekus tam tikrą lygį, žmogui darosi įdomūs jau ir patys žmonės.

  Jūsų psichohileris