35. Pažinimas. Antipažinimas

Šiandieninis savęs pažinimas yra suvedamas į knygynų lankymą ir į egoterinių, psicholognių, religinių, filosofinių knygų, filmų žiūrėjimą. Man rodos, kai kurių net pavadinimai yra „pažink save“, „kelias į save“. <...>

Žmogus ima knygą ir varto... Jeigu randa joje kažką panašaus į tai, kaip jis mąsto, reiškia gera knyga. Ima. Ir kitos ieško panašios. Tipo, kaip dvasia sako, dvasia veda. O kaip dvasia veda? O gi taip: kai žmogus nežino, kas su juo vyksta, kodėl jis toks neramus, ieškantis kažko, pats nežino ko, gal dvasingumo, tada bet kokia knyga, jam nors kiek atsakanti į jo nežinojimą, blaškymąsi, tampa kelrode. <...>

Kai žmogus man pasakoja, koks jis dvasingas, kiek daug gavo dvasingumo, aš šypsausi, nes niekas dar to neparodė. Kaip dvasingumą galima parodyti? Savybėmis, kurias vertina kiekvienas savaip? <...>

Tobulėjimui, gerėjimui ribų nėra ir negali būti. Tai akivaizdu iš žmonių gyvenimų. O šiandieninės technologijos yra šiandieninių, savyje, save atrandančių žmonių išradimai ir jų asmenybės ėjimas į priekį, ir mūsų su jumis naudojimasis šiomis technologijomis, jų įsigijimas taip pat yra mūsų ėjimas į priekį. Net kelmas gali tobulėti, jeigu panorės išleisti daigelį - tai naujos technologijos. Kur veda pažinimas? Kas yra religija? Kaip save apsaugoti nuo iliuzijos?

Trečia dalis

Paskaitą gali klausytis tik užsimokėję už paslaugas. Norėdami užsimokėti spauskte čia

 



© 2007 - 2017 Psichohileris. Visos teisės saugomos.