Pasaulyje yra prigalvota daugybė dalykų, kad tu pamirštum save...

Daugelis žmonių sako, o ką man daryti, nuo ko pradėti,  pats nežinau, ko noriu. Tačiau jie jaučia, kad kažką daryti reiktų, kažkaip kažko mokytis, ko mokyklose, visuomenėje nėra, jaučia, kad jie nori, nori šviesos, kurios nepažįsta. Kadangi mes su jumis jau žinome, kas yra žmogus vaikas, žmogus paauglys, ir žmogus kūrėjas, ir turime informaciją apie  savo galimybes, mes žinome, ką kiekvienas iš šių lygių darys, ieškodamas savo šviesos... vaikai – žaisluose, paaugliai – dvasingume, o kūrėjai – patys švies...

Žmonės visą gyvenimą nori pilnatvės, nes bando užpildyti savo tuštumą...  tik va ne savimi, o kitais žmonėmis, kitų žmonių idėjomis, mintimis. Idėjų vartotojai nėra kūrėjai. Todėl svetimų idėjų, minčių vartotojai lieka amžinoje priklausomybėje nuo svetimų idėjų iki tol, kol ima  suvokti, kad jie yra priklausomybėje. ...Tavęs nėra tavyje, kai tu nejauti nei savo unikalumo, nei savo tobulumo, nei pasaulio... nei intuicijos. Kur gi yra  „aš“? O gi jis pasimeta vaikystėje arba praeityje, jis pasimeta tada, kai sustoja pažinimo procesas...